Statistikos departamento direktorius Algirdas Šemeta yra teigęs, kad viena iš priežasčių, dėl kurių Lietuvoje sudėtinga išlaikyti stabilias kainas, yra tai, kad jos tesiekia vos 48,2 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
"Vertinant kainų skirtumą visų pirma reikia atskirti prekes ir paslaugas. Prekių kainos Lietuvoje ir ES galbūt panašios, bet paslaugos čia daug pigesnės. Kylant atlyginimams, pavyzdžiui, kirpėjų paslaugų kainos turi augti keletą kartų", - teigė V. Šaferis.
Analitiko manymu, šiais metais turėtų būti išvengta naujų ekonominių išorės faktorių, kurie veikė šalies situaciją vos įstojus į ES - tokių, kaip įvestas privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas ir kiti. "Didesnių pokyčių šiais metais neturėtų būti", - reziumavo V. Šaferis.
Vis dėlto jis gana skeptiškai vertina galimybes apskaičiuoti ir prognozuoti Lietuvos metinę infliaciją. "Kartais gali ir juoką sukelti bandymai apskaičiuoti dešimtųjų tikslumu", - sakė analitikas. Lietuvos ekonomika yra atvira ir itin priklausoma nuo išorės veiksnių, todėl naftos kainos, valiutų kursų svyravimai ir kiti globalūs, beveik neprognozuojami faktoriai gali turėti lemiamą įtaką.
Pagal Statistikos departamento pateiktus duomenis, labiausiai per metus nuo praėjusių iki šių metų sausio pabrango sveikatos priežiūra - 10,8 procento. Transporto kainos didėjo 5,4 proc., trečioje vietoje pagal brangimą buvo maisto produktai, kurių kainos kilo 5 procentais. Maisto produktai sudaro svarbiausią bendrų vartojimo išlaidų dalį - 28,4 procento.
Sausį pakilus elektros ir dujų kainoms, būsto, vandens, elektros, dujų, kito kuro prekės ir paslaugos per vieną mėnesį bendrai pabrango 3,1 procento. Metinis šių produktų brangimas siekė 3,7 procento. Gamtinės dujos sausį brango 4,1 proc., elektra - 9 proc., be to, 9,9 proc. pabrango malkos.
Nors transporto prekių ir paslaugų grupės kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. dėl 1,5 proc. atpigusio benzino, 0,6 proc. atpigusio dyzelino ir 1 proc. smukusių naudotų automobilių kainų, metinis šios grupės kainų augimas sudarė 5,4 procento.
Metinę 2,9 proc. infliaciją šįmet išsilaikysiant prognozavo banko "Nord/LB" analitikai, praėjusią savaitę pateikę padidintą prognozę. Metinė infliacija pernai gruodį taip pat siekė 2,9 procento. Centrinis Lietuvos bankas sausio pabaigoje prognozavo kainų indeksą nepasieksiant šio lygio - esą jis turėtų išsilaikyti 2,6 - 2,8 proc. ribose.
Lietuvai svarbu, kad infliacija daugiau kaip 1,5 procentinio punkto neviršytų trijų geriausius rodiklius turinčių ES valstybių infliacijos vidurkio - kitaip galėtų vėlesniam laikui atsidėti 2007-aisiais laukiamas euro įvedimas. V. Šaferis dėl šio rodiklio nusiteikęs optimistiškai: "Tikimasi, kad Lietuva pilnai atitiks Mastrichto (sutarties, kurią reikia atitikti siekiant įsivesti eurą, - ELTA) kriterijus".
ES bendra metinė infliacija pernai gruodį siekė 2,4 procento.