Ekonomistai: didžioji dalis į bankomatus įnešamų pinigų - „vokeliai“

Lietuvoje grynuosius pinigus priimančių bankomatų atstovai vieningai tvirtina, kad įnešamų pinigų kasmet vis daugėja, o šia paslauga naudojasi tiek gyventojai, tiek įmonės. Ekonomistai tvirtina, kad didžioji dalis gyventojų į savo sąskaitas įnešamų pinigų yra „vokeliai“ ir kitos galimai neteisėtos pajamos.

Lietuvoje grynuosius priimančius bankomatus turi SEB, „Swedbank“, DNB ir „Danske Bank“. Kol kas viešai priimamų grynųjų pinigų apyvartas skelbia tik SEB: banko duomenimis 2011 m. gyventojai įnešė 1 mlrd. litų, o pernai - 1,8 mlrd. litų. Atitinkamai pernai į žmonių sąskaitas įplaukė 0,54 mlrd. litų, o į įmonių – 1,26 mlrd. litų. Tokią paslaugą bankas siūlo nuo 2008 m.

Tačiau „Swedbank“, grynuosius pasiūlęs priimti bankomatais 2006 m., skelbia, jog 2012 m., palyginti su 2011 m., gyventojai iš viso į tokio tipo bankomatus įnešė 1,1 mlrd. litų daugiau, tačiau neskelbia, kiek pinigų įnešta iš viso. Šio banko duomenimis, pastaruosius dvejus metus gyventojai įnešė 85 proc. ir daugiau visų į pinigus priimančius bankomatus įneštų grynųjų.

DNB ir „Danske Bank“, šią paslaugą siūlantys ne ilgiau nei dvejus metus, įnešamų pinigų sumų ir jų santykio mokant į gyventojų ir įmonių sąskaitas neskelbia.

Sieja su „vokeliais“

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedros vedėjas Romas Lazutka mano, kad atsiskaitymus grynaisiais galima susieti su šešėlinės ekonomikos dalimi.

„Iš kur dabar gali būti tie grynieji pinigai? Ko gero, pensininkai, kuriems pensija yra atnešama į namus, neskuba pinigų nunešti į juos priimančius bankomatus, nes jie galėtų išmokas gauti tiesiogiai į savo sąskaitą. Žmonės atlyginimus taip pat gauna į bankų sąskaitas, tad abejoju, kad jie išsigrynina ir neša savo pinigus į kitų bankų bankomatus įdėti. Ko gero, į pinigus priimančius bankomatus atnešami pinigai uždirbti „vokeliuose“ arba iš kokių smulkių versliukų“, - svarsto R. Lazutka.

Ekonomistas sako pastebėjęs, jog kuo toliau į Rytus – tuo labiau yra paplitusi šešėlinė ekonomika ir atsiskaitymai „vokeliuose“.

„Šis rodiklis valdžiai iš tiesų turėtų būti reikšmingas: visos kitos kalbos apie mokesčių reformą, progresyvumą yra beprasmės, kai Lietuvoje yra toks šešėlis - grynieji pinigai rodo šešėlį, nes jų nereikia tiek daug, kiek rinkoje yra dabar“, - mano R. Lazutka.

Jis sako, jog mažai įtikinamu jam atrodo ir bankų specialistų argumentas, kad gyventojai į pinigus priimančius bankomatus atneša pinigus, uždirbtus emigracijoje arba gautus iš artimųjų.

„Jeigu, pavyzdžiui, Lietuvoje lieka moteris su vaikais, o vyras išvažiuoja uždarbiauti, arba išvažiuoja vaikai, kurie nori paremti Lietuvoje likusius tėvus, paprasčiausias būdas tai padaryti yra padaryti pavedimą, tam visiškai nereikia vežti grynųjų pinigų, juo labiau, kad tai ne tik nesaugu, bet ir ribojama įstatymais“, - aiškina R. Lazutka.

Ekonomistas svarsto, jog grynaisiais atlyginimus mokėti galėtų smukiosios įmonės, kurios yra šeimos verslas ir turi vieną ar du papildomus darbuotojus, tačiau sako, jog ir tokioms bendrovėms būtų paprasta atlyginimus mokėti pavedimu. Jei tai daryti vengiama – galimai slepiamos apyvartos.

Daugiau pinigų kelia kainas

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis sako, jog į bankomatus įnešami grynieji gali būti gaunami iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, uždirbti užsienyje, gauti iš kontrabandos ar „vokelių“, tačiau jie blogina pensininkų padėtį ir iškraipo statistiką.

„Dabar pagal baltąją statistiką, kuri šių milijardų gal ir nemato, yra pakankamai neblogas santykis tarp pensininkų ir dirbančiųjų pajamų. Tačiau tos sumos gali vaizdą iš esmės iškreipti ir reikėtų matyti, kas yra šių pinigų naudos gavėjai. Aišku, kad tokie pinigai vienaip ar kitaip atsispindi kainose ir jie kainas gali tik pakelti, nes didina paklausą“, - paaiškina ekonomistas.

Jis svarsto, jog jeigu dirbančiųjų pajamos yra didesnės, tuomet jos padidina ir kainas, o pensininkų padėtis santykinai yra blogesnė, nei mato statistika.

„Pagal oficialią statistiką mes turime duomenų, kad vidutinė senatvės pensija yra apie pusę pomokestinio vidutinio darbo užmokesčio - tai yra pakankamai geras santykis, bet gal taip nėra. Ir patys pensininkai ne sykį yra sakę, kad santykis matuojamas remiantis oficialia statistika, bet iš tikrųjų dirbantys gauna kur kas didesnes pajamas negu statistika mato“, - teigia T. Medaiskis.

Pasak jo, mažai tikėtina, kad pensininkai, gaunantys pensiją ar socialines išmokas grynaisiais, skubės pinigus atnešti į juos priimančius bankomatus, nes šios sumos nedidelės, o norintys pinigus turėti bankuose, juos ir gauna į savo sąskaitas.

Bankai turi savo argumentų

Bankų atstovai įnešamų grynųjų pinigų su „vokeliais“ nesieja, tačiau pastebi, kad ši paslauga populiarėja.

„Naudodamiesi grynuosius pinigus priimančiais bankomatais, įmonės į sąskaitas perveda dienos ar savaitės pajamas, o gyventojai − grynaisiais pinigais gautas išmokas, dovanotus pinigus, susigrąžintas skolas, namuose laikytas santaupas, dirbančių užsienyje vaikų ar tėvų parvežtas ir kitokias lėšas“, − sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Dėl to bankas planuoja toliau plėsti grynuosius pinigus priimančių bankomatų tinklą.

„Matome, kad klientai teigiamai vertina galimybes susitvarkyti kasdienius finansus savarankiškai, todėl planuojame ir toliau plėsti savitarnos įrenginių, taip pat ir pinigus priimančių bankomatų, tinklą“, - analogiškus planus atskleidžia „Swedbank“ Bankomatų tinklo vadovas Tadas Barauskas.

„Pirmosios tendencijos patvirtina, kad naudojimasis šia paslauga nuosekliai didėja. Bankomatais, priimančiais grynuosius pinigus, bei „Perlo” terminalais naudojasi ir privatūs, ir verslo klientai. Tai patogu verslo klientams – mažiesiems prekybininkams, kuriems inkasavimo paslauga yra per brangi“, - pasakojo „Danske Bank” Mokėjimo kortelių skyriaus vadovas Robertas Urbonavičius.

DNB banko duomenimis, naudojimasis pinigus priimančiais bankomatais sparčiai populiarėja: per pastaruosius metus naudojamasis jais ūgtelėjo apie 80 proc.

Lietuvos banko duomenimis, praėjusių metų pabaigoje fiksuotas didžiausias apyvartoje per 19-a metų, kai cirkuliuoja litai, grynųjų pinigų kiekis: gruodžio 21-ąją apyvartoje buvo 11,64 mlrd. Lt grynųjų pinigų. 2012 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų apyvartoje suma siek tiek sumažėjo: buvo 11,42 mlrd. Lt – 589,50 mln. Lt, arba 5,44 proc. daugiau nei prieš metus.

Šešėlį regi ir NT rinkoje

DELFI primena, kad šešėlinių pinigų cirkuliaciją ekspertai regi ir analizuodami situaciją nekilnojamo turto (NT) rinkoje.

Žiniasklaidoje skelbta, kad pernykščiai prekybos nekilnojamu turtu rezultatai rodo, kad daug sandorių apsiėjo be bankų paskolų. Ekspertai daro išvadas, kad tokiems pirkėjams tai buvo ne pirmas būstas, investicija arba NT įsigytas už nelegalius pinigus.

Būtent nepaskolinių sandorių mastas ypatingai skiria rezultatus NT rinkoje 2012 m. nuo prieškrizinių 2008 m. Apskritai aktyvumas NT rinkoje nuo prieškrizinių metų atsiliko 6 proc. Išankstiniais Registrų centro duomenimis, Lietuvoje pernai parduoti 22845 butai ir 8174 individualūs namai. Tik ketvirtadalis nusipirktas įkeičiant būstą bankui. 2008 m. bankui būdavo įkeičiama pusė pirkinių.