Baigiantis metams mus paprastai užplūsta ekonominės prognozės, tačiau optimizmo jose – nedaug arba visai mažai. Taupančios šalys kentės dėl taupymo, o netaupančios – dėl išklibusių finansų.
Augimo nepastebėsime
Nors kone visose Europos Sąjungos (ES) šalyse anksčiau skelbtos prognozės bloginamos, Lietuvos finansų ministerija skelbė, kad, įvertinusi šalies ūkio būklę ir raidos tendencijas, keičia pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2012 ir 2013 metais.
Svarbiausi veiksniai, teikiantys pagrindo didinti bendrojo vidaus produkto (BVP) ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei mažinti nedarbo ir infliacijos perspektyvas, – rekordinis javų derlius ir toliau sparčiai augantis Lietuvos eksportas, nepaisant nuosmukio ES.
Žemės ūkio produkcijos apimtis 2012-ųjų trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu užpraėjusių metų laikotarpiu, išaugo 14 proc., o visų prekių ir paslaugų eksportas per metus padidėjo 10,6 proc.
Pagal atnaujintą scenarijų, numatomas šių metų BVP augimas, palyginti su skelbtuoju rugsėjį, didinamas 1 proc. – iki 3,5 proc., nedarbo lygis 2013-aisiais turėtų pasiekti 11,5 proc. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (įskaitant individualiąsias įmones) augimas 2013 metais paspartės 0,4 proc. – iki 2,8 proc., o vidutinė metinė infliacija (pagal suderintą vartotojų kainų indeksą) sudarys 3,1 proc.
Kamuoja prastos nuotaikos
Lietuvos bankas taip pat pabrėžia ekonomikos pagerėjimą, susijusį su eksportu ir žemės ūkio produkcija, tačiau jį vadina trumpalaikiu, o minėtus veiksnius – vienkartiniais. Mat daugelio Lietuvos užsienio partnerių ūkio plėtra yra sulėtėjusi. Ir Finansų ministerija mini, kad ES 2013 metus mėginta skelbti atsigavimo pradžia, tačiau atrodo, jog šis planas neišdegs. Prastėjančios ūkio perspektyvos persiduoda įmonių lūkesčiams, o pastarieji atsiliepia darbo rinkai. Nors bedarbių mažėja, laisvų darbo vietų šiuo metu – mažiau nei prieš metus.
Lietuvos banko paskelbtoje apžvalgoje teigiama, kad prastos nuotaikos kamuoja ir vartotojus – tiek būsimą savo finansinę padėtį, tiek šalies ekonomikos perspektyvą vartotojai vertina prasčiau nei prieš metus ar kelis mėnesius. Tai varžo paskatas vartoti. Taigi vartojimas augs labai lėtai.
Įžvelgia ir optimizmo
Apžvalgos duomenimis, realus namų ūkių vartojimo augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europoje ir siekė 3 proc., t. y. augo sparčiau nei kainos. Tačiau vidutinis darbo užmokestis šalyje per 12 mėnesių padidėjo vos 2,4 proc. Vidutinį atlyginimą šalyje į viršų „tempė“ kasybos ir karjerų eksploatavimo bei informacijos ir ryšių sektorių darbuotojų atlyginimų augimas – atitinkamai 9,2 ir 6,7 proc.
2012-aisiais nedarbas nuosekliai mažėjo ir spalį siekė 11,7 proc., o vidutinė senatvės pensija išaugo 9 proc. Per metus pastebimas ir ryškus grynųjų pinigų bei likučių einamosiose sąskaitose augimas. Tai rodo gyventojų polinkį vartoti ir nusiteikimą ilgalaikiam kaupimui skirti mažesnę dalį pajamų.
Optimistines gyventojų nuotaikas atskleidė ir 2012 metų lapkritį „Swedbank“ atliktas Lietuvos namų ūkių finansinio elgesio tyrimas, parodęs, kad 43 proc. gyventojų mano, jog jų šeimos finansinė padėtis per 12 mėnesių nepablogės, o penktadalis – jog pagerės.
Asmeninių finansų instituto vadovės teigimu, nors gyventojai puoselėja giedresnes nuotaikas, susijusias ne tik su teigiamomis ekonomikos tendencijomis, bet ir su politinėmis permainomis, 2013-aisiais naujų iššūkių netrūks: teks amortizuoti mokestinių pokyčių (akcizų, žemės mokesčių) bei kainų augimo įtaką, priimti sprendimus dėl pensijų kaupimo ir turimo finansinio turto vertės išsaugojimo, padengti pradelstus mokėjimus.
„Pastarieji metai gyventojus mokė prisitaikyti. Lankstumas, aktyvumas, domėjimasis ir adekvati reakcija yra itin svarbu greitai kintančiomis jaunos finansų rinkos bei mažos atviros ekonomikos sąlygomis. Šios ypatybės dėl politinių jėgų pasikeitimo dar didesnės svarbos įgaus 2013-aisiais“, − sakė O. Bložienė.
Stabilumas – trapus
SEB banko paskelbtoje apžvalgoje teigiama, kad visuomenė laukia iš naujosios valdžios veiksmų, kompensuojančių pastarųjų metų netektis, todėl labai svarbu, jog tai būtų socialinę atskirtį realiai mažinančios ilgalaikės priemonės, galinčios padėti kurti gerovės valstybę, o ne trumpalaikiai veiksmai.
Pasak analitiko, Lietuvos ekonomikos stabilumas – džiuginantis, tačiau trapus reiškinys. „Tokiomis aplinkybėmis neišvengiamai kyla ginčas tarp tų, kurie siūlo toliau kepti ekonominį pyragą bei jį protingai raikyti, ir tų, kurie kupini ryžto jį kuo greičiau perdalyti. Naujosios Vyriausybės programoje apstu priemonių, kurių tikslas – mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, tačiau popieriuje jos atrodo kur kas gražiau, nei gali būti realybėje“, – pabrėžė G. Nausėda.
SEB bankas ir šį kartą nepakeitė 2012 m. šalies BVP plėtros prognozės (3,5 proc.), tačiau sumažino lūkesčius dėl 2013 ir 2014 metų – atitinkamai nuo 4 iki 3,2 proc. ir nuo 4 iki 3,5 proc.
Pasaulis vėl suklupo
Seniausio Prancūzijos banko „Societe Generale“ ekonomistė Michala Markusen patikslino kiekvienos didžiausios pasaulio ekonomikos prognozes, rodančias, kad visame pasaulyje ryškėja lėtėjimo ženklai, skelbia „Business Insider“.
Viena pagrindinių pasaulio tendencijų – lėtėjanti prekyba, kurią lėmė besitraukiančios euro zonos ekonomikos. Pačioje euro zonoje prognozuojama, kad ekonominis taupymas stabdys ekonomikos augimą kelerius ateinančius metus.
Euro zona kentės nuo recesijos ir taupymo. Prognozuojamas realus BVP augimas 2013-aisiais – –0,2 proc., 2012–2016 m. infliacijos augimas – 10,9 proc.
Visa euro zona trauksis ir pradės augti tik 2014-aisiais. Euro infliacija pasiekė viršūnę ir šiemet pastebimai kris.
Tikimasi, kad augimo prognozes lems fiskalinė konsolidacija, kurios ėmėsi Prancūzija, Italija ir Ispanija – šalys bando savo biudžeto deficitą išlaikyti žemiau 3 proc. ribos.
Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) – užsitęsusios pokrizinės „pagirios“: prognozuojamas realus BVP augimas 2013-aisiais – +1,8 proc., 2012–2016 m. infliacijos augimas – 9,3 proc.
Kinijai labiau nei bet kada gresia skaudus nusileidimas. Prognozuojamas realus BVP augimas 2013-aisiais – +7,4 proc., 2012–2016 m. infliacijos augimas – 15,8 proc.
Banko ekonomistai prognozuoja Kinijos ekonomikos skaudaus nusileidimo galimybę nuo 20 iki 30 proc. dėl lėtėjančio augimo ir politikų nenoro stimuliuoti ekonomiką.
Japonijos augimui gresia smūgis dėl didėsiančių mokesčių. Prognozuojamas realus BVP augimas 2013-aisiais – +1,1 proc., 2012–2016 m. infliacijos augimas – 4,6 proc.
Ekspertai tikisi, kad ekonomikos augimas Japonijoje sumažės, kai baigsis ekologinių mašinų subsidijavimas. 2014–2015 m. vartojimo mokesčių didinimas, manoma, tiek sulėtins ekonomiką, kad ekonomistai prognozuoja 2014-ųjų antrąjį ir trečiąjį ketvirtį neigiamą augimą.
Jungtinėje Karalystėje (JK) taupymas gali sustabdyti atsigavimą. Prognozuojamas realus BVP augimas 2013-aisiais – +1,2 proc., 2012–2016 m. infliacijos augimas – 12 proc.
„Societe Generale“ įspėja, kad taupymo priemonės – viena didžiausių rizikų JK ekonomikai. Tolesnis augimo prognozių mažėjimas verčia iždo kanclerį imtis papildomų diržų veržimosi priemonių.
Vokietija praras savo eksporto galią. Prognozuojamas realus BVP augimas 2013-aisiais – +1,1 proc., 2012–2016 m. infliacijos augimas – 12,7 proc.
Vokietijos eksporto jėga išblės, kai euro zona įklimps į recesiją, o kitos rinkos, tokios kaip JAV ir Azija, pradės mažinti importą. Tačiau „Societe Generale“ tikisi, kad vidaus paklausa Vokietijoje ir toliau augs lėtu stabiliu tempu.
Prancūzija kęs precedento neturintį taupymą. Prognozuojamas realus BVP augimas 2013-aisiais – +0 proc., 2012–2016 m. infliacijos augimas – 11,2 proc.
Ekonomikos augimo pagreitėjimo nesitikima, banko ekonomistai teigia, kad prasidėjo minkštas Prancūzijos namų rinkos leidimasis ir šiemet į būstus bus investuojama gerokai mažiau.
Italija dar tik pradeda skausmingą trejus metus truksiančią recesiją. Prognozuojamas realus BVP augimas 2013-aisiais – –1,4 proc., 2012–2016 m. infliacijos augimas – 12 proc.
„Societe Generale“ mano, kad taupymo priemonės Italijoje stabdys ekonomiką bent jau iki 2014-ųjų, 4,5 proc. BVP dydžio taupymo priemonės bus vykdomos ateinančius dvejus metus.
Ispanija dar nesusidūrė su tikromis taupymo kančiomis. Prognozuojamas realus BVP augimas 2013-aisiais – –2,2 proc., 2012–2016 m. infliacijos augimas – 9,5 proc.
Banko ekspertų teigimu, ekonomikos aktyvumas Ispanijoje buvo didesnis, nei prognozuota, tačiau tai tik rodo, jog fiskalinės konsolidacijos padariniai dar nėra gerai juntami. Kaip ir daugelis euro zonos šalių, Ispanija 2013 metais vykdys plataus masto taupymo priemones, o dauguma konsolidacijos pastangų, „Societe Generale“ ekonomistų manymu, tiesiogiai atsilieps šalies BVP.