Kaip DELFI jau rašė, VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė kreipėsi į Lietuvos paštą dėl ketinimų šios bendrovės įsigytus likviduojamo banko „Snoras“ kioskelius žymėti paslaugų ženklu „PayPost“.
Lietuvos paštas paaiškino, kad „PayPost“ – prekės ženklas, tad jam negalioja Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimai. Paštas aiškina, kad „PayPost“ prekės ženklu pažymėtame tinkle bus teikiamos lietuviškai vadinamos finansinės paslaugos: įmokos, mokesčiai, kreditai, Vyriausybės taupymo lakštai, pinigų išgryninimas ir panašiai. „PayPost“ skyriuose tradicinės pašto paslaugos nebus teikiamos.
Paštas pažymi, kad pagal Valstybinės kalbos įstatymą viešieji užrašai rašomi valstybine kalba. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas neapibrėžia, kas laikytina viešuoju užrašu. Taip esą dalis visuomenės viešaisiais užrašais laiko prekių ženklus, pvz., „Forum Palace“, „Coca-Cola Plaza“, „Omnitel“ ir panašiai.
Kalbininkai: kur pagarba savos šalies kalbai ir žmonėms?
Tačiau VLKK tokie pasiaiškinimai neįtikina. Kaip teigiama VLKK rašte Susisiekimo ministerijai, „Lietuvos paštas nesupranta, kodėl Lietuvos gyventojams paslaugų srityje reikalinga valstybinė, tai yra, lietuvių kalba“.
Kalbininkų teigimu, norima, kad ženklas „PayPost“ būtų suprantamas bet kurioje pasaulio šalyje. Tačiau, sako jie, paslaugas pirmiausia numatoma teikti Lietuvos gyventojams, tad pirmiausia reikėtų orientuotis į juos.
Pasak VLKK pirmininkės pavaduotojos Jūratės Palionytės, joks atsakymas iš Susisiekimo ministerijos iki šiol nėra gautas. „Formaliai negalime nieko padaryti – tai registruota kaip prekės ženklas, o prekės ženklams nėra jokių reikalavimų. Kadangi priversti negalime, apeliavome į sąžinę ir paprašėme, kad ministerijos atstovai jiems pratrintų akis“, – DELFI teigė J. Palionytė.
Tuo metu Susisiekimo ministerija reaguoti neskuba. „Problema aiški, Kalbos komisijos įvardinta, jei nuspręsime kažkaip reaguoti, greičiausiai tai darysime kitąmet“, – sakė Susisiekimo ministerijos atstovė Gintarė Saulytė-Šulgat.