Valstybinio turizmo departamento Tikslinių rinkų skyriaus vyr. specialistės (analitikės) Elenos Žibort teigimu, tikėtina, jog šiemet užsienio turistų kelionių skaičius į Lietuvą siekia 2 mln.
– Iš kokių užsienio šalių šiemet sulaukėme daugiausia svečių?
– Sparčiausiai vis dėlto augo turistų srautai iš Lietuvai svarbių atvykstamojo turizmo rinkų: Rusijos, Latvijos, Baltarusijos ir Vokietijos. Kartu su Lenkija šios šalys patenka į didžiausių užsienio rinkų penketuką.
Į Lietuvą atvykę užsieniečiai domisi lankytinomis vietomis, ekskursijomis, miestuose vykstančiais renginiais, noriai ragauja lietuviškos virtuvės patiekalų. Kiti vertina poilsį gamtoje, atvažiuoja aplankyti giminių ar draugų, apsipirkti. Šiltuoju metų laiku, be sostinės, didesnio turistų antplūdžio sulaukia Lietuvos pajūris, o štai šaltuoju periodu populiaresni tampa Lietuvos didieji miestai ir kurortai – ne vienas užsienio svečias atvažiuoja pasilepinti SPA procedūromis, pastiprinti sveikatą bei sutikti Naujųjų metų.
Kaip ir ankstesniais metais, į Lietuvą turistus traukė nemažai tradicinių festivalių. Vietinio turizmo plėtrai įtakos turėjo ir šiemet vykę Muziejų metų renginiai.
– Ko turistai šiemet pasigedo Lietuvoje? Kuo skundėsi?
– Dauguma problemų buvo susijusios su susisiekimu, vizų režimu, sienos kirtimu. Vis dar trūksta tiesioginių skrydžių į kai kurias šalis, taip pat sulaukėme atsiliepimų, kad per brangūs bilietai, pvz., traukinio iš Sankt Peterburgo. Rusų turistams taip pat aktualus vizų režimo klausimas, o štai baltarusiams tenka pastovėti eilėse pasienyje. Vis dėlto turistai, pasiryžę apsilankyti Lietuvoje, dažniausiai lieka patenkinti, o sunkumus atperka malonūs kelionės įspūdžiai.
– Kitais metais tikimės sulaukti didesnių turistų srautų iš Europos Sąjungos šalių, taip pat ir vietinio turizmo srautų augimo. Lietuvos turizmo sektorius jau dabar aktyviai ruošiasi ES Tarybos pirmininkavimui – Lietuvoje vyks apie 180 pirmininkavimo renginių, o visi aukšto lygio susitikimai – Vilniuje. Tai puiki galimybė užsienio svečiams pristatyti Lietuvos miestus, kultūrą, paveldą. Beje, jau šiuo metu kai kurioms datoms užpildyti viešbučiai.
Visiems keliautojams norime palinkėti naujų, neatrastų maršrutų ir kuo geriausių įspūdžių keliaujant po Lietuvą.
Įsimylėjo Lietuvą dar nė nemačiusi
Pirmą kartą apie Lietuvą Karolina Feist, miuziklo atlikėja, dainininkė iš Vokietijos, išgirdo šią vasarą, o lapkričio viduryje ji jau vaikščiojo po Vilnių. Ne pats geriausias metas atostogoms ir kelionėms, tačiau apsisprendusi čia pasisvečiuoti mergina nedvejojo.
Karolina atvira: iki šios vasaros, kai susipažino su lietuviu muzikantu, atvykusiu koncertuoti į Hamburgą, apie mūsų šalį nelabai ką težinojo. Ilgai nelaukdama ryžtingai nusprendė užpildyti žinių spragas. Matydami Karolinos susidomėjimą bičiuliai ėmė raginti apsilankyti jų gimtinėje. Iš pradžių Karolina rezervuotai žiūrėjo į kvietimą: gal kelionė brangiai kainuos, nes Lietuva jai atrodė sunkiai pasiekiama.
„Tačiau paaiškėjo, kad lėktuvo bilietas atsiėjo tik apie 60 eurų, o skrydis truko vos 1,5 valandos, tiek pat, kiek iš Hamburgo skrendant į Miuncheną. Esu maloniai nustebinta“, – sako K. Feist.
„Nuostabiausia, kad Vilniuje tiek daug bažnyčių“, – jau Lietuvoje aikčiojo viešnia iš Hamburgo. Karolinai patiko ne tik Katedra, Petro ir Povilo bažnyčia, bet ir mažos, jaukios bažnytėlės senamiesčio užkaboriuose.
„O koks nepaprastas jūsų senamiestis, – susižavėjusi dalijosi įspūdžiais. – Tokios siaurutės gatvelės, įspūdinga architektūra, viskas gražiai sutvarkyta ir prižiūrėta. Svarbu ir tai, kad visur galima nueiti pėsčiomis.“
Pusdienį K. Feist praleido Kaune. Kol jos draugas violončelininkas repetavo filharmonijoje, vaikščiojo po Laisvės alėją, nuėjo iki Rotušės, o paskui skubėjo į jo koncertą. „Buvau ir Velnių mu¬ziejuje. Vaikščiojau po jį visai viena, o jų ten tiek daug, buvo baisu“, – juokdamasi pasakojo.
Ketvirtąją viešnagės dieną sostinės centre Karolina jau visai neblogai orientavosi, kur kas yra. Puikios nuotaikos negadino nei žvarbokas oras, nei tai, kad apžiūrinėti miesto įžymybes jai teko vienai – draugas negalėjo pasiimti atostogų, tad kol jis dirbo, Karolina bandė pasijusti sava Vilniuje. „Gyvenimas tiesiog verda, panašiai kaip ir Hamburge, o man tai patinka, nes esu kilusi iš mažo kaimelio“, – dalijosi mintimis viešnia.
K. Feist nustebino savo žiniomis apie Lietuvos istoriją. Jai labiausiai įstrigo, kad caras buvo uždraudęs lietuvišką spaudą. „Prieš atvykdama daug skaičiau apie jūsų šalį, man viskas buvo labai įdomu. Dar čia nebuvusi jau susižavėjau Lietuva ir netgi ją įsimylėjau, – paaiškina. – Labai norėčiau čia atvažiuoti vasarą, pažįstami lietuviai sako, kad tada pas jus labai gražu.“ Karolina jau išmoko keletą lietuviškų žodžių. „Jūsų kalba labai sudėtinga. Galiu pasakyti tik labas, cepelinas“, – kvatojasi, laužydama liežuvį.
