Šiemet vartojimas augo sparčiau nei darbo užmokestis

Nors šiemet gyventojai ir negalėjo džiaugtis sparčiai augančiu darbo užmokesčiu, išlaidavo kiek drąsiau: vartojimas augo daugiau nei vidutinis atlygis už darbą. Namų ūkiai išliko atsargūs, tačiau taupymui skiriama disponuojamų pajamų dalis mažėjo, o išlaidoms – didėjo. Prognozuojama, kad kitąmet tendencijos nepasikeis – nors polinkis vartoti ir gali mažėti, šalies gyventojų nuotaikos išliks optimistinės.

Vartojimas augo sparčiau nei atlyginimai

Šiemet šalies gyventojai išaugusiomis algomis pasidžiaugti beveik negalėjo. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje šiemet išaugo nedaug – vos 2,4 proc. Kai kurių sektorių darbuotojams teko pasitenkinti ir mažesnėmis algomis – jos 0,1 – 0,3 proc. sumažėjo nekilnojamų turto operacijų ir statybų srityse sektoriuose dirbantiems žmonėms. Be to, realaus darbo užmokesčio augimas vis dar išliko neigiamas.

„Jeigu mes pasižiūrėtume į turbūt svarbiausią rodiklį – vidutinį darbo užmokestį ir jo kaitą, realaus darbo užmokesčio augimas buvo neigiamas. Jis iš tikrųjų nepadidino gyventojų galimybių vartoti“, - sakė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

Nepaisant to, gyventojų polinkis vartoti didėjo sparčiau nei atlyginimai – jis išaugo beveik 3 proc. ir buvo vienas didžiausių Europoje, Lietuvą aplenkė tik Bulgarija bei Latvija.

Pasak O. Bložienės, tokį paradoksą lėmė kiti nei darbo užmokestis rodikliai – žmonės mažiau pajamų skyrė ilgalaikėms santaupoms, be to, sumažėjo nedarbas, išaugo pensijos, buvo gaunamos perlaidos iš užsienio, išduota nemažai verslo liudijimų, padidinta minimali alga. Pavyzdžiui, įvertinus kainų augimą, senjorų perkamoji galia išaugo maždaug 6 proc.

Tiesa, Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė paminėjo ir ne tokią pozityvią vartojimui skiriamų išlaidų pusę. Tai – ir neoficialus darbo užmokestis, pradelsti mokėjimai.

„Pradelstų mokėjimų augimas šiemet visgi yra, jie išaugo apie 18 proc. Portfelis yra tikrai nemenkas, tačiau ką svarbu pastebėti – gyventojų skaičius taip sparčiai nedidėja, didėja tas pats portfelis“, - sakė O. Bložienė.

Be to, pasikeitė ir indėlių struktūra. „Jei pasižiūrėtumėm į santaupų pokytį per metus, indėlių iš esmės padaugėjo apie 3 proc., tačiau keičiasi struktūra. Keičiasi terminuotų ir einamųjų indėlių proporcijos. Daugėja vienadienių ar einamosiose sąskaitose esančių indėlių, - sakė O. Bložienė. - Tai yra ženklas, kad namų ūkiai tuos pinigus paleis į vartojimą. Tai gali būti paskata vartojimu“. Statistika rodo, kad vienadienių indėlių išaugo 14,6 proc.

Vartojimas kitąmet sulėtės

Kitąmet vartojimo augimas turėtų sulėtėti. „Pritarus minimalios mėnesinės algos didinimui, dalis neoficialaus užmokesčio tiesiog taps oficialiu, taigi reali gyventojų perkamoji galia nepasikeis. Todėl vartojimo augimas, tikėtina, bus panašus arba šiek tiek mažesnis dėl išsikvėpusio pensijų augimo efekto ir kainų augimo“, - sakė O. Bložienė. Jos teigimu, didėjančios kainos namų ūkiui kas mėnesį atsieis apie 23 litus.

“Apie ką dar turi pagalvoti gyventojai – tai žemės mokestis, įsigalioja pakeitimai, kai savivaldybės galės savarankiškai nustatyti tarifus, - teigė O. Bložienė. - Kas dar svarbu ir ką turės didžioji dalis dirbančiųjų priimti – ką daryti ir kaip elgtis su privačiu pensijų fondu“.

Ji paminėjo, kad šalies gyventojai turės tris galimybės – grįžti į „Sodrą“, kaupti pensiją, kur tai darė iki šiol arba ją pradėti kaupti ir papildomai. Gyventojai taip pat turėtų pagalvoti ir apie augančias kainas, kitus mokestinius pasikeitimus, susikaupusius pradelstus mokėjimus.

Vis tik, ateinančiai metais šalies gyventojų nuotaikos išlieka optimistinės. „Gyventojų vartojimas priklauso nuo gyventojų lūkesčių. Jie tikrai sėkmingai gerėja ir paskutinį mėnesį, lyginant jau net ir jų pablogėjimą rudenį, jie vėl pradeda gerėti“, - sakė ji. Tai, pasak O. Bložienės, lemia dvi priežastys: gerėjanti ekonominė situacija ir mažėjantis nedarbas. „Negali sakyti, kad lūkesčių pagerėjimui neturėjo įtakos ir Seimo rinkimai bei naujos Vyriausybės pažadai“, - pridūrė ji.