Skaičiuojama, kad nuo praeitos savaitės pabaigos kredito unijose indėlių sumažėjo 11 mln. Lt, tai sudaro 0,79 proc. asociacijai priklausančių unijų indėlių portfelio.
Aktyviau indėliai buvo atsiimti didmiesčiuose: Vilniuje – 2,3 mln. Lt, Klaipėdoje – 1,06 mln. Lt, Kaune – 0,61 mln. Lt.
14 kredito unijų indėlių portfelis nei kiek nepasikeitė, 49-iose – sumažėjo.
Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininko Fortunato Dirginčiaus įsitikinimu, indėlių savininkai į Nacionalinės kredito unijos veiklos sustabdymą reagavo pakankamai ramiai.
„Miestuose galbūt sureagavo aktyviau, ypač didžiuosiuose, bet pasitvirtino mūsų prognozuota situacija, kad pavieniai atvejai unijų rinkoje nesukelia didelių sisteminių pokyčių rinkoje“, - teigė jis.
F. Dirginčiaus teigimu, tikimasi, kad per porą savaičių situacija indėlių srityje grįš į pradinę padėtį.
Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus teigė, kad didžiausią sumaištį sukėlė sustabdytos kredito unijos pavadinimas: „Labiausiai visiems užkliuvo raktinis žodis „nacionalinė“. Jis asocijavosi su visą Lietuvą apimančia unija. Visi klausinėjo, ar ji nėra susijusi su Centrine kredito unija. Manau, kad ateityje pavadinimus išduodančios įstaigos turėtų labiau prižiūrėti tokių raktinių žodžių kaip „valstybinė“, „nacionalinė“ suteikimą“.
Nerimą kėlė staigus kredito unijų augimas
Atstovai teigia, kad LCKU nepriklausančių 14 kreditų unijų veiklos rizikingumą atskleidžia statistiniai duomenys. 2012 m. trečiojo ketvirčio duomenimis LCKU narių (63 kredito unijų) indėlių portfelis augo 20,34 proc., tuo metu likusių 14 kredito unijų – 124,7 proc. Vyriausybės vertybinių popierių portfeliai išaugo atitinkamai 47,47 proc. ir 181,82 proc. Turto pokytis 17,99 proc. ir 147, 42 proc.
Tiek LCKU atstovas, tiek kredito unijų asociacijos vadovas teigė, kad apie šį nerimą kėlusią situaciją buvo kalbėta su Lietuvos banku jau daugiau nei prieš metus.
„Pastabos buvo išsakytos, kai prasidėjo ne visai sveika konkurencija su palūkanų kėlimu. Jiems sudėtingiau pritraukti lėšas, nes jos nedalyvauja kolektyvinio likvidumo sistemoje. Palūkanų besaikis kėlimas, turėjo privesti prie tokio didelio išsipūtimo“, - kalbėjo F. Dirginčius.
LCKU valdymo grupės vadovas ir finansų analitikas Aurelijus Cvilikas teigė, kad staigus kredito unijų augimas nėra blogai, tačiau jis turėtų būti subalansuotas. „Jei pritraukiama daug indėlių, ar sugebama juos tinkamai panaudoti, iš to uždirbti pelną ir išlaikyti stabilius rodiklius?“ - retoriškai klausė jis.
Naujos unijos kuriamos vieno asmens interesams atstovauti
Spaudos konferenciją organizavę kredito unijų atstovai prasitarė, kad stebint naujų kredito unijų kūrimąsi galima įtarti, jog kai kurios įstaigos kuriasi tik tam tikrų asmenų interesams atstovauti.
„Ką mes pastebėjome, kad naujai besikuriančios kredito įstaigos neturi bendruomeninio pagrindo. Natūralu, kad apie tai kalbėjomės ir su Lietuvos banku, tai pastebėję, ir pagaliau priėjome prie bendro sutarimo, kad reikia reguliuoti kredito įstaigų steigimą ir licencijavimą“, - kalbėjo LCKU valdybos pirmininkas.
Susivienijusių kredito unijų atstovai teigia, kad noro steigti naujas kredito unijas yra pakankamai – tiek verslo grupuotės, buvę bankininkai, turtingi žmonės, neturintys nieko bendro su bendruomenėmis. Kredito unijų vienas iš pagrindinių principų – kooperatyvinis valdymas, į kurį įtraukiama kuo daugiau narių.
„Kai kredito unijos kuriamos siauriems interesams patenkinti, visai natūralu, kad tai iškreipia vaizdą ir galima susilaukti panašių veiksmų, kai nariai nesidomi kredito unijos veikla, ji atsiduria kelių žmonių įtakoje“, - pridėjo F. Dirginčius.
Jam pritarė ir R. Stonkus: „Nieko nenoriu pasakyti blogo apie verslą, bet tos naujos unijos turi tokių požymių, kad jos kuriasi dėl vieno žmogaus, dėl kelių žmonių, kad tenkinti tų kelių žmonių interesus, ne bendruomenės interesus“.
