Tikriausiai klaidina žodis „nacionalinė”
Šiuo metu Lietuvoje veikia 77 kredito unijos. Iš jų 63 priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai, kuri įsikūrusi Kaune. Nuo 2009-ųjų šios unijos veikia teritoriniu principu. Tad Alytaus kredito unijos nariai yra tik Alytaus miesto ir rajono gyventojai.
Kaip sakė Z.Anušauskas, iki 2009-ųjų, kai įsigaliojo kredito unijų veiklą reglamentuojantis įstatymas, numatantis jų veiklą pagal teritorijas, maždaug ketverius metus Alytuje veikė ir Nacionalinės kredito unijos kasa. O Alytaus kredito uniją 2004-aisiais įsteigė Alytaus rajono ūkininkai. Ši unija, kaip kooperatinė bendrija, Alytuje veikia vienintelė, didžiuosiuose šalies miestuose jų yra daugiau. Kredito unijos veikia kaip taupomosios kasos ar turi kitus pavadinimus. Antai pirma Lietuvoje įsteigta kaip kredito unija yra „Vievio taupa”.
Z.Anušausko teigimu, Nacionalinė kredito unija yra viena iš pirmųjų įsteigtų Lietuvoje, jos šalyje pradėjo kurtis beveik prieš šešiolika metų. „Ši unija, veikianti Vilniuje, nepriklauso Centrinei kredito unijai. Ji atskiras juridinis vienetas – viena iš 77 šalies kredito unijų kaip ir mes su savo nariais, paskolų portfeliu. Uždrausta šios unijos veikla, sustabdytos operacijos dėl įtariamų išgrobstytų milijonų visiškai neturi nieko bendro su mūsų kredito unija. Žmones tikriausiai klaidina žodis „nacionalinė” unijos pavadinime. Nesuprantu, kodėl jį leista naudoti, – galbūt kažkada kažkas turėjo tikslą užimti visą unijų rinką. Man atrodo, kad ne kiekvienas gali taip pasivadinti”, – svarsto Alytaus kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas.
Jo tvirtinimu, visos kredito unijos turi atskirus valdymo organus, priklausymas Centrinei kredito unijai garantuoja teikiamą metodinę, techninę ir teisinę pagalbą. Pavyzdžiui, Alytaus kredito unija, Centrinėje kredito unijoje turėdama pajų maždaug už 200 tūkst. litų, gali dalyvauti ir šios įstaigos Kaune valdyme.
Todėl Alytaus kredito unijos komandos laiškuose savo nariams, kurių šiandien – 483, aiškinama, kad šios unijos veikla visiškai nesusijusi su įvykiais Nacionalinėje kredito unijoje, o veikla Alytaus kredito unijoje vykdoma stabiliai, teikiamos visos paslaugos.
„Aš džiaugiuosi, kad žmonės tik teiraujasi apie įvykius Nacionalinėje kredito unijoje, domisi mūsų veikla, bet tikrai neskuba atsiimti indėlių, nutraukti su mumis ryšių”, – sakė Z.Anušauskas.
Įtarimą sukėlė aukštos palūkanos
Steigiant Alytaus kredito uniją turėtas skirtingas tikslas nei bankų – padėti ūkininkams palankesnėmis sąlygomis apsirūpinti apyvartinėmis lėšomis, greičiau spręsti kreditavimo problemas. Tuomet bankams ūkininkai dar negalėjo įkeisti žemės ūkio paskirties žemės norėdami imti paskolas, unija pirmoji žengė žingsnį šia linkme.
Iki šios dienos didžioji dalis Alytaus unijos narių yra ūkininkai. Tačiau pastaruoju metu joje daugėja ir miestiečių. Kredito unija, kitaip nei bankai, paskolas gali išduoti tik savo nariams, kuriais tampama įnešus minimalų 100 litų pajų.
Šiandien Alytaus kredito unija valdo daugiau kaip 4 mln. litų turtą – indėlius, išduotas paskolas, nuosavas patalpas miesto centre ir minėtą pajų Centrinėje kredito unijoje. Paskolų turi išdavusi maždaug už pustrečio milijono litų ir daugiausia ūkininkams. Vidutinė paskola – 18 tūkst. litų ir populiariausios – iki penkerių metų trukmės.
„Šiandien pas mus palūkanos didesnės nei daugelyje bankų ir mažesnės nei keliuose bankuose. Iki spalio palūkanos buvo didesnės nei dabar, tačiau turime pinigų perteklių kaip ir bankai ir palūkanas mažiname”, – mintimis dalijosi Z.Anušauskas. Jis prisipažino, kad įtarimų dėl Nacionalinės kredito unijos ateities jam ir kolegoms iš kitų kredito unijų buvo sukėlusios siūlomos labai aukštos indėlių palūkanos.
Alytaus kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas tvirtino, kad suteikdama paskolas unija kelia didesnius reikalavimus įkeičiamam turtui, nei nurodęs Lietuvos bankas: „Taip mes galime daryti siekdami užtikrintumo. Taip pat pas mus didesnis ir likvidumo rodiklis, nei reikalaujama. Mes tikrai galvojame apie savo narius ir kredito unijos stabilią veiklą.”
