Kaip pažymėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, didelė dalis teisės aktų bankų sąjungai įkurti derinimo koordinavimo teks kitų metų antrą pusmetį ES pirmininkausiančiai Lietuvai.
Po 14 valandų trukusių diskusijų, naktį iš gruodžio 12 į 13 dieną Europos Sąjungos finansų ministrai pritarė centralizuotos bankų priežiūros sistemos sukūrimui. Ji turėtų pradėti pilnai veikti 2014 metų kovą.
Kas tai yra bankų sąjunga?
Po skausmingų skolų krizės pamokų, Europa siekia visais įmanomais būdais išvengti to, kad bankų pažeidžiamumas vėl sukeltų grėsmę visai finansų sistemai. To galima pasiekti tik sumažinus valstybių ir bankų tarpusavio priklausomybę.
Dėl to yra svarstoma bankų sąjunga. Ją sudaro keturi elementai: bendras bankų priežiūros mechanizmas, bendra žlungančių bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir harmonizuota indėlių garantijų sistema.
Iki šiol finansų ministrai sutarė tik dėl pirmojo punkto. Ir šis pasiekimas, kai kurių apžvalgininkų, vertinamas kaip lengviausias.
Kodėl reikia centralizuotos bankų priežiūros?
Šiuo metu kiekviena šalis turi savo bankininkystės ir priežiūros sistemą. Bet finansinės integracijos lygmuo Europos Sąjungoje tapo toks, kad bankų problemos vienoje šalyje, gali paveikti visas kitas šalis.
Taigi pagrindinė idėja yra sukurti bendrą priežiūrą, kuri užtikrintų, kad visose šalyse būtų laikomasi tų pačių taisyklių ir imamasi tų pačių priemonių bankų veiklai sutrikus.
Ji yra kuriama dėl trijų pagrindinių tikslų: atkurti pasitikėjimą tarp šalių ir bankų, gerinti priežiūros kokybę, kad būtų užkirstas kelias rizikoms, ir leisti Europos stabilumo mechanizmui (ESM) tiesiogiai rekapitalizuoti bankus.
Kokias ir kiek bankinių institucijų tai palies?
Skaičiuojama, kad kažkur 150-200 bankų (iš 6000 veikiančių euro zonoje) bus prižiūrimi tiesiogiai. Į tokių bankų kategoriją pateks tie bankai: kurių turtas viršija 30 mlrd. eurų, arba lygus ne mažiau negu 20 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, bet ne mažesnis nei 5 milijardai eurų, ir tie, kurie gauna europinę paramą.
Iš esmės, nepaisant “išskirtinių atvejų”, Europos centrinis bankas (ECB) turėtų valdyti nemažiau trijų bankų kiekvienoje prie mechanizmo prisijungusioje šalyje.
Kiti bankai, kurie neatitinka šių kriterijų, liks nacionalinių bankų priežiūroje, bet ECB galės įsikišti, jeigu matys, kad tai reikalinga.
Šalys, kurioms tai aktualu...
Iš pradžių bankų priežiūra lies tik septyniolika euro zonos narių. Bet ilgainiui, kitos ES narės galės prisijungti.
Kas valdys?
Europos centrinio banko Priežiūros taryba bus atsakinga už svarbių sprendimų priėmimą. Ją sudarys po vieną (taigi iš pradžių jų bus iš viso 17) nacionalinių priežiūros institucijų atstovą ir keturi ECB atstovai. Prezidentas ir viceprezidentas bus renkami Europos Taryboje.
