Pasiūlymas sukėlė pyktį
DELFI laišką parašiusi Evelina (vardas pakeistas – DELFI) pasakojo, jog beieškodama darbo viename iš internetinių portalų rado neįprastą skelbimą. Savo pavadinimo nenurodžiusios įmonės atstovas paskelbė ieškantis merginos ar moters asistentės pareigoms užimti.
„Ieškoma patraukli, jauna, daug siekianti, darbšti, stiprios asmenybės, draugiška, mergina/moteris, kuriai karjeros pasiekimams nebūtų jokių kliūčių“, - skelbime pateikiami reikalavimai būsimai darbuotojai. Nurodoma, jog darbo pobūdis – bendrauti su klientais bei vadovu, dirbti biure ir komandiruotėse. Tą patį elektroninį paštą nurodęs žmogus pateikė ir kitą, panašų skelbimą, kur ieškoma sekretorės asistentės – čia nurodoma, kad „ieškoma jauna, patraukli mergina (...) palydai komandiruotėse (...)“. Įtartina ir tai, kad asmuo nepateikė veikiančio telefono numerio.
Mergina sakė iš pradžių nekreipusi dėmesio į skelbime nurodytus specifinius reikalavimus. „Iš pradžių nekreipiau dėmesio į dabar jau akivaizdžias užuominas apie netiesioginius darbo reikalavimus, todėl išsiunčiau savo gyvenimo aprašymą“, - pasakojo ji.
„Iš pradžių jis neminėjo algos sumos, kiek tai būtų, iš pradžių įtarimas nekilo. Aišku, kvalifikacijos per daug nereikalavo, bet tokių skelbimų tikrai ne vieną esu mačiusi, kai tiesiog ieško žmonių, kurie yra iniciatyvus, pasirengę mokytis ir kvalifikacija suteikiama vietoje. O čia yra neypatingas darbas – asistentės, visko galima išmokti“, - kalbėjo Evelina.
Vis tik, gavusi atsakymą iš įmonės atstovo Evelina pasijutusi itin nemaloniai. Laišką jai parašęs vyriškis pateikė ne tik įspūdingą būsimo darbo aprašymą, bet ir dviprasmišką klausimą. Pavadinimą jau atskleidusioje įmonėje merginai buvo siūloma 5000 litų siekianti alga, karjeros galimybės ir komandiruotės po visą pasaulį, tačiau dviprasmiškai įvardyta ir sąlyga tokiam darbui gauti. „Bet viskam yra savo sąlyga. Norėčiau Jūsų paklausti, ar Jūs esate laisvų pažiūrų moteris?", - rašoma įmonės atstovo atsakyme.
Evelina sakė pasipiktinusi gautu atsakymu. „Čia jau akivaizdžiai supratau, jog kalba eina apie karjerą per lovą. Pyktis neslūgsta pagalvojus apie tokius „darbdavius“, - laiške rašė mergina. Telefonu ji sakė į laišką nieko nebeatrašiusi.
Įmonė: darbuotojų neieškome
Vis tik, pasiteiravus įmonės, kurios pavadinimas buvo nurodytas merginai siųstame laiške (redakcijai pavadinimas žinomas – DELFI), atstovų apie pateiktą darbo skelbimą, jie sakė, kad darbuotojai pas juos nesikeičia jau kelerius metus. Be to, įmonė veikia Klaipėdoje, o darbuotojo buvo ieškoma sostinėje. Įmonės atstovo teigimu, skelbime nurodyti kriterijai jų įmonės darbuotojams netaikomi, o žmogus, kurio vardu ieškoma, jų įmonėje nedirbąs.
Bendrovės atstovų manymu, šiuo atveju jų vardu prisidengė pašalinis žmogus. Parašius elektroninį laišką skelbimą patalpinusiam asmeniui ir pasiteiravus apie tai, kokią įmonė atstovauja ir kodėl jis nurodė amžiaus bei lyties reikalavimus bei teiravosi apie pažiūras, jis į laišką neatsakė.
Elgėsi netinkamai ir diskriminavo
„Nurodytas skelbimas (jei jis pasirodytų beesąs tikras realaus darbdavio darbo skelbimas) galėtų būti pripažįstamas darbo subjektų lygybės principo pažeidimu, kadangi siūlo darbą išimtinai „<...> merginai/moteriai <...>“, tokiu būdu nepagrįstai sudarant diskriminaciją vyrams. Jei darbdavys atsisakytų priimti asmenį į darbą dėl jo pažiūrų (ar kitų priežasčių, nesusijusių su darbuotojo dalykinėmis savybėmis), tai taip pat galėtų būti laikoma asmens teisių pažeidimu ir toks kandidatas hipotetiškai galėtų reikšti darbdaviui pretenzijas, susijusius su diskriminacija ir nepagrįstu atsisakymu priimti į darbą“, - pakomentavo Vytautas Šilinskas, advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkiene“ darbo teisės paslaugų grupės teisininkas.
DELFI primena, kad Darbo kodekse nurodyta, jog darbo santykiuose taikomas darbo teisės subjektų lygybės nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, principas.
Išimtys taikomos tais atvejais, kai, pavyzdžiui, darbuotoją į darbą priima religinė bendruomenė, bendrija ar centras, ir dėl religijos, tikėjimo ar įsitikinimų egzistuojantis reikalavimas yra teisėtas ir pateisinamas.
Pagal Darbo kodeksą, jei įdarbinimo atveju išimties nėra, o žmogus neįdarbinamas būtent tik dėl lyties, amžiaus, pažiūrų ar kitos aukščiau nurodytos priežasties, kandidatas gali kreiptis į teismą, o teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas priimti šį asmenį į darbą ir už laiką nuo atsisakymo priimti į darbą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos sumokėti jam minimaliojo darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Diskriminuojant – bauda ar įspėjimas
Pasidomėjus, ką nediskriminuodami skelbime gali nurodyti ir ko darbuotojų gali klausti darbdaviai, paaiškėjo, kad šiems reikėtų būti atsargiems. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (LGKT) patarėju viešiesiems ryšiams dirbantis Valdas Dambrava sakė, jog darbo skelbime vien pateikiamas pageidavimas dėl lyties ar amžiaus jau gali būti laikoma diskriminacija.
„Neturėtų būti teikiama pirmenybė lyčiai, rasei, amžiui ar panašiai, išskyrus tam tikrus niuansus, kai tas tas reikalavimas būtų pateisinamas, bet tai reti ir akivaizdūs atvejai. Pavyzdžiui, moterų kalėjimas ieško moters apsauginės“, - sakė jis. V. Dambravos teigimu, diskriminuojančių darbo skelbimų pasitaiko dažnai, jų gausiau šalies regionuose.
Tuo metu, ar diskriminuojama, kai kaip reikalavimas pateiktas patrauklumas, yra diskutuotinas klausimas. „Reikia žiūrėti į įstatyme nurodomus diskriminacijos pagrindus. Yra toks pagrindas dėl lyties, amžiaus, negalios, tautybės – jų yra keliolika. Bet nėra tokio pagrindo dėl išvaizdos – formaliai tai nėra diskriminacija, bet mes nuolat kalbame, yra pateiktas siūlymas ir mes ne vienoje savo metinėje ataskaitoje atkreipėme dėmesį, kad egzistuoja ne viena tokia problema. Būtų tikslinga įtraukti šį naują pagrindą į diskriminacijos pagrindų sąrašą. Būna prašoma ir reprezentatyvios, malonios, respektabilios ir pan. išvaizdos. Kol kas formaliai nėra kaip prikibti, kaip ir dėl gyvenamosios vietos“, - paaiškino jis.
V. Dambrava sakė, kad iš esmės DELFI skaitytojai pateiktas klausimas apie jos pažiūrų laisvumą yra nediskriminuotinas – pagrindo uždrausti taip kalbėti nėra. „Priimant į darbą darbdavį nelabai turėtų dominti tokie klausimai kaip – ar vedęs/ištekėjusi, ar turi vaikų, ar planuoja turėti vaikų, ar neplanuoja. Bet klausiant kokios jūsų pažiūros, tai nelabai galima pritaikyti įstatyme, nėra pagrindo uždrausti taip šnekėti. Galbūt čia labiau etiniai dalykai, galbūt dviprasmiški. Bet nėra kaip prie to prikibti. Aišku, jei jau akivaizdžiai teiraujamasi, ar ketinate artimiausius trejus metus pastoti, ar turite draugą, ar esate ištekėjusi, ar dar kaip nors, tokiais atvejais kreiptis ( į LGKT – DELFI) žinoma galima“,- pastebėjo V. Dambrava.
