Anot jo, Lietuvai nepadidinus investicijų srauto ir nemobilizavus darbo jėgos rezervų, ūkio plėtra akivaizdžiai sulėtės, pablogindama gyventojų bei verslo lūkesčius - tai neigiamai atsilieps biudžeto pajamoms, smukdys gyvenimo kokybę Lietuvoje bei skatins gyventojų išvykimą i užsienį.
V. Titarenkos teigimu, tokiu atveju darbo našumui, kurio augimas yra būtina prielaida, norint užtikrinti realią Lietuvos ūkio konvergenciją i Europos Sąjungą, bus suduotas dvejopas smūgis: Lietuva taip ir liktų autsaidere tarp ES valstybių pagal tiesioginių užsienio investicijų, ateinančiomis kartu su moderniomis technologijomis, dydį. Be to, anot jo, grėsmė didės, kad ieškoti didesnių atlyginimų ir naujų iššūkių iš šalies ir toliau išvyks jaunesni ir energingesni gyventojai.
"Lietuva yra viena "pigesnių" valstybių Europoje, todėl erdvės kainoms augti yra daug", - kalbėjo banko valdybos pirmininko patarėjas.
Prognozuojama, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis šiemet ir 2006 metais augs po 10 proc. - atitinkamai iki 1 440 ir 1 585 litų. "Nord/LB Lietuvos" analitikų nuomone, nedarbas šiemet sumažės iki 9 proc. , o kitąmet iki 8 procentų.
V. Titarenkos teigimu, Lietuvoje mažėjant registruotų bedarbių skaičiui, darbdaviai turės didinti darbuotojų darbo užmokestį. Dabar vidutinis darbo užmokestis šalyje yra daugiau kaip dešimt kartų mažesnis nei Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje.
Prognozuojama, kad vidutinė paskolų nacionaline valiuta palūkanų norma 2005 metais sieks 6,2 proc., o 2006-aisiais - 6,7 proc., kai šiemet ji sudarė 5,6 procento.
2004 metų rugsėjį "Nord/LB Lietuva" prognozavo, kad 2005 metais šalies ekonomika augs 6,7 proc., o infliacija sieks 2,1 procento.
Išankstiniais duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), galiojusiomis kainomis, pernai, palyginti su 2003 metais, išaugo 6,6 proc. - iki 61,801 mlrd. litų.