Šiemet rudenį Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendrovės „Ekspertų grupė“ ieškinį „Tokyo“, kuri turtą ir atsargas nusipirko iš „GCW“, o bankrutuojanti „GCW“ yra „Ekspertų grupės“ skolininkė – įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta, kad „GCW“ šiam kreditoriui turi grąžinti 89,472 tūkst. litų.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuo metu, kai tarp „Tokyo“ ir „GCW“ buvo sudaroma turto ir atsargų pardavimo sutartis, „GCW“ buvo nepajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, o perleidusi turtą, reikalingą veiklai vykdyti, įmonė negalėjo toliau dirbti ir atsiskaityti su kreditoriais.
Tarp bendrovių „GCW“ ir „Tokyo“ yra panašumų, Registrų centro duomenimis, „Čili“ įmonių grupės savininkas Tadas Karosas buvo ir „GCW“ valdybos nariu, vienas abiejų bendrovių buveinių adresų yra Žalgirio g. 114, toks yra ir “Čili Holdings” buveinės adresas, “GCW“ vadovavusi Viktorija Dūdienė vadovavo ir „Tokyo“.
„Išsiaiškinta, kad bendrovė „Tokyo“ iš įmonės „GCW“ įsigijo įvairaus turto ir atsiskaitė perimdama jos kreditinius įsipareigojimus. Patikrinimo metu nustatyta „fenikso“ požymių. Bendrovė „Tokyo“ žinojo arba turėjo žinoti apie įmonės „GCW“ finansinę padėtį ir tai, kad bendrovė nepajėgs sumokėti mokesčių. Papildomai buvo apskaičiuota 97,5 tūkst. litų mokėtinų mokesčių“, - DELFI patvirtino Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI).
Vėliau Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija su “Tokyo” pasirašė susitarimą dėl papildomai priskaičiuotų mokesčių, tačiau dėl minėtų įmonių sandorio į ikiteisminio tyrimo įstaigas nesikreipė.
„Dalis bendrovei sumokėti nurodytų mokesčių jau sumokėta. 2012 m. rugsėjį su bendrove „Tokyo” pasirašyta mokestinės paskolos sutartis bei sudarytas mokėjimų grafikas, - skelbė Vilniaus AVMI. - Mokesčių inspekcija teisėsaugos institucijoms perduoda medžiagą nedelsiant, kai nustatomi galimi nusikalstamos veikos požymiai. Jūsų minėtu atveju, Vilniaus AVMI tokios veikos nenustatė.“
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba DELFI patvirtino, jog ikiteisminių tyrimų dėl „Tokyo“ ir „GCW“ nebuvo pradėjusi.
Nutartimi džiaugiasi, bet kritikuoja Mokesčių inspekciją
Ieškovus atstovaujantis advokatas Mindaugas Kazlauskas sako, jog pirmos instancijos teismo nutartį vertina teigiamai.
„Manau, kad sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, o apeliacinės instancijos teismas, mano giliu įsitikinimu, tai patvirtins. Akivaizdu, kad, tai kas buvo padaryta, yra elementarus verslo perkėlimas iš kompanijos „GCW“ į naują kompaniją „Tokyo“: parduota visa be išimties įranga, atsargos. Sandorio sudarymo dieną iš UAB "GCW" į UAB "Tokyo" perėjo dirbti visi darbuotojai ir teismas teisingai tai konstatavo savo sprendimu. Tokiais veiksmais buvo padaryta žala šiuo metu bankrutuojančiai „GCW“, tokio dydžio, kokią teismas apskaičiavo“, - dėsto teisininkas.
Pasak jo, tokie bendrovių veiksmai pakenkė „GCW“ kreditoriams, taip pat mokesčius renkančioms institucijoms, ne tik Mokesčių inspekcijai, bet ir „Sodrai“, Garantiniam fondui.
„Aktyvų pardavimas ir darbuotojų perėjimas į kitą kompaniją atėmė „GCW“ galimybę verstis tiesiogine ūkine - komercine veikla, iš to gauti pajamas ir atsiskaitinėti su jos kreditoriais. Turto neliko, aktyvų neliko, įmonei buvo vienintelis kelias – bankroto bylos iškėlimas, o bankroto proceso metu atsiskaitymai su kreditoriais, nesant turto, yra neįmanomi“, - paaiškina jis.
M.Kazlausko nuomone, šiuo atveju pastebėjus „fenikso“ požymių, Mokesčių inspekcija turėjo kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo, tačiau advokato manymu jie to nepadarė.
„Manau, šiuo atveju, akivaizdu, kad sukčiavimas buvo, ši veika, mano giliu įsitikinimu, yra numatyta ir įtvirtinta Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse, - dėsto teisininkas. - Jeigu jie neinformavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos arba Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnybos apie nustatytus požymius, jog šiame sandoryje yra fenikso požymių, tuomet konkretūs tarnautojai padarė pažeidimą, kuris turėtų būti tiriamas."
Bankrutuojančios „GCW“ bankroto administratorius Artūras Laucius laikosi analogiškos nuomonės.
„Manau, akivaizdu, kad bankrotas padarytas kaip ir tyčinis, sakykime taip, ir norėta išvengti mokėti kreditoriams. Nukentėjo ir valstybė, kuri negavo apie 100 tūkst., - sako A. Laucius. - Susidarė įspūdis, kad inspektorė (iš Vilniaus AVMI - DELFI) buvo garantuota, kad verslo turto perkėlimas bus pripažintas kaip tyčinis feniksas, bet kažkodėl laikinai ėjęs pareigas viršininkas priėmė sprendimą nepalankų valstybei. Toks nonsensas.“
„VMI pažymi, kad valstybė dėl sandorių tarp „GCW“ ir „Tokyo“ neprarado nei lito, kadangi visos mokestinės prievolės, t.y. mokėtini mokesčiai, bankrutuojančios įmonės buvo „perkeltos“ susijusiai įmonei. Susijusi įmonė sutiko su VMI sprendimu ir pasirašė mokestinės paskolos sutartį bei mokesčius moka, - atkerta VMI atstovas spaudai Darius Buta. - Bankroto administratorius, įžvelgęs tyčinio bankroto požymius, pats privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas bei pateikti joms informaciją apie galimai padarytą nusikaltimą. Jei jis to nepadaro, kyla jo paties atsakomybės klausimas dėl nusikaltimo slėpimo“.
Anot A. Lauciaus, šių metų rudens teismo sprendimas yra antras palankus sprendimas bankrutuojančios įmonės kreditoriams, o pirmojoje byloje buvo priteista nežymi iki 20 tūkst. litų suma, tačiau primena, kad nutartys apskųstos.
„Šioje byloje teismas priteisė didesnę sumą, nei ieškovai prašė, ta nutartis yra įdomi, ją reikėtų studijuoti, bet teismo pirmininkas pritaikė skaičiavimus, remdamasis didelės vertės draudimo poliusu, nors turtas buvo parduotas už simbolinę kainą“, - teismo sprendimo esmę apibūdina jis.
“Tokyo“: byla nebaigta
Bendrovės „Tokyo“ direktorė Laura Vizgaitė nuo įmonei nepalankios nutarties komentarų susilaiko ir primena, kad ši teismo nutartis – nėra įsiteisėjusi.
„Norime informuoti, kad jūsų minimos civilinės bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs ir teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs. Bendrovė „Tokyo“ savo poziciją gina teisme. Bet koks viešas informacijos, susijusios su nagrinėjama byla, atskleidimas, interpretavimas, išvadų ar prielaidų teikimas, remiantis neįsiteisėjusiu teismo sprendimu bei byloje esančios medžiagos duomenimis, gali daryti įtaką tolimesniam bylos nagrinėjimui ir padaryti žalą įmonės įvaizdžiui bei reputacijai. Tokiu atveju dėl patirtos žalos bendrovė „Tokyo“ būtų priversta savo teises ginti teisinėmis priemonėmis. Mūsų rekomendacija būtų palaukti, kol baigsis teisminiai procesai ir šią temą nagrinėti tik turint galutines teismo išvadas“, - sako ji.
Nuo Vilniaus apygardos teismo sprendimo yra praėję daugiau nei 30 dienų nuo jo paskelbimo, DELFI žiniomis, jis buvo apskųstas.
Kas yra „fenikso“ sindromas
„Fenikso sindromas“ yra tarptautinėje mokesčių administravimo praktikoje žinomas mokesčių vengimo būdas, kuomet įsiskolinusi įmonė, užuot vykdžiusi savo mokestines prievoles ir įsipareigojimus verslo partneriams, nutraukia savo veiklą ir perkelia ją į kitą juridinį asmenį, tikėdamasi, jog „su paliktuoju laivu į dugną nugrims“ ir suklauptos skolos. Tuo tarpu naujojoje įmonėje veikla bus tęsiama atsikračius skolų, t.y, „tarsi prisikėlus iš pelenų“, - papildo Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių informacijos departamento specialistė Rūta Asadauskaitė.
Ji primena, jog „fenikso sindromas“ Lietuvoje tapo labai populiarus prasidėjus sunkmečiui: 2010 metais buvo atkreiptas dėmesys, kad „fenikso sindromo“ atvejai nustatomi ir tarp fizinių asmenų, pavyzdžiui, ūkininkų.
Anot teisininkų, įrodyti „fenikso sindromą“ yra sudėtinga, nes tam reikia surinkti visus reikalaujamus įrodymus – dalies jų gali nepakakti.
Šiemet kovą Lietuvos vyriausias administracinis teismas mokesčių administratoriaus naudai išsprendė ginčą, kurioje mokesčių administratoriaus naujai įsteigtai įmonei buvo pateikti reikalavimai sumokėti 1,123 mln. litų mokesčių ir su jais susijusių sumų, kurie buvo apskaičiuoti kitam mokesčių mokėtojui –jau bankrutavusiai įmonei, primena Valstybinė mokesčių inspekcija.
„Teismas pažymėjo, jog mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, jog naujai įsteigtas teisinis vienetas iš esmės yra tas pats buvęs savarankiškas teisinis vienetas, vėl aktyviai veikiantis rinkoje tik kitu vardu, bet iš principo teikiantis tas pačias paslaugas, bendradarbiaujantis su tais pačiais partneriais, dirbantis su tais pačiais klientais, o naujai įsteigta įmonė administruojama buvusios įmonės savininkų ar su tais asmenimis giminystės ryšiais ar kitais artimais ryšiais susijusių asmenų“, - apibendrina R. Asadauskaitė.
