Verslas Argentinoje: bankai dirba iki 15 val., neišvežęs prekių nieko neįveši

„Kalbos apie bankrotą – tik skambios antraštės“, - sako Argentinos ekonomistas Jose Sabaliauskas. Specialisto manymu, šaliai tokia baigtis negresia, o dabartinė finansinė padėtis verslui šalyje įtakos beveik nedaro. Vis tik, jo kolegė Lietuvoje Raminta Kuodytė sako, jog vienoje didžiausių Pietų Amerikos valstybių verslu užsiimti ne visada paprasta, o dėl to kalta – politika.

Šalies bankrotu netiki

Šiuo metu Argentina išgyvena finansinius sunkumus - dėl 1,3 mlrd. dolerių įsiskolinimų, fondams „Elliott Capital Management“ ir „Aurelius Capital Management“ tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ šaliai netgi pranašavo bankrotą. Vis tik J. Sabaliauskas, Argentinos Lietuvos pramonės, prekybos ir paslaugų rūmų prezidentas, kalbas apie Argentinos bankrotą vadina tik skambiomis antraštėmis.

„Tai tik skambios antraštės. Nebus jokio bankroto, tai tam tikras procesas, - sakė jis. - Vyksta aiškinimasis, ar ją (skolą - DELFI) turime mokėti. Ir, tiesą sakant, nebūtų gerai, jei Argentina ją sumokėtų. Pagal paskutines šiandienos naujienas, Argentina kol kas neturi mokėti. Be to, bankrotas įvyksta tada, kai, liaudiškai sakant, turi mažiau nei siekia tavo skola. Mūsų atveju šalis turi daug daugiau nei jos prašoma mokėti“.

Pasak Ramintos Kuodytės, bendrovės „Ramchos“, atstovaujančios Argentinos gamintojus Lietuvoje, direktorės, dabartinė šalies padėtis įtakos bent jau jų verslui nepadarė. Tiesa, ji pastebėjo, kad dėl išaugusių kainų Argentinoje konkurencingesni tapo kitų šalių gamintojai, bet analogiška situacija – ir Europoje, kur dėl užsidariusių įmonių atsirado galimybė į rinką įeiti prekėms iš kitų šalių, tarp jų ir Argentinoje. Verslininkės manymu, verslą šioje Pietų Amerikos šalyje plėtojantiems žmonėms sunkiau ne dėl valstybės skolos, o dėl šalyje vykdomos politikos.

„Pavyzdžiui tam, kad įmonė galėtų importuoti, turi eksportuoti. Taip Argentina saugo savo rinką, prekes ir tuo pačiu gamintojus tam, kad jei tik įmanoma, nebūtų importuojama. Tačiau neišvengiama ir kurioziškų situacijų – ką, pavyzdžiui galėtų eksportuoti „Audi“ salonas, jei tik importuoja automobilius? - pasakojo R. Kuodytė. - Taip pat situacija su doleriais – jų galima nusipirkti tik gavus Mokesčių inspekcijos leidimą. Jei asmuo ar įmonė deklaravę pajamas, įplaukas – tuomet leidimas išduodamas, jei ne – tai ne. Netgi vykstant į užsienį anksčiau leisdavo išsikeisti, o dabar, neturint deklaruotų pinigų – nebe“.

R. Kuodytės teigimu, plėtojant verslą šioje šalyje galima susidurti ir su kitais verslo aplinkos ypatumais. „Pavyzdžiui, bankai dirba tik iki 15-os valandos, jų nėra prekybos centruose. Atsidaryti sąskaitą gali trukti ir dvi savaites. Taip pat parduodant dolerius banke gaunama kone ketvirtadaliu mažiau nei nelegaliuose valiutos keitimo punktuose“, - pastebėjo moteris.

Bankai dirba iki 15 val.

Su sunkumais, bent jau lietuviams, gali tekti susidurti ir dėl mentaliteto skirtumų – šiuos R. Kuodytė pastebėjo kelerius metus gyvenusi Argentinoje. „Šalyje labai stiprūs asmeniniai ryšiai, svarbios pažintys. Verslo mentalitetas visai kitoks, jį reikia pažinti, kad nedaužytum galva į sieną. Daugelis mechanizmų veikia tiesiog kitaip. Jie lengvai pažada padaryti bet ką, tačiau to nereikia priimti. Nuolat vėluojama į verslo susitikimus, teisinasi transporto kamščiais arba visai į juos neatvyksta. O pikčiausia tai, kad net nepraneša apie tai“.

R. Kuodytės teigimu, Argentinoje sunku ir bendradarbiauti su partneriais. „Gauti prekės kainą iš tiekėjo Argentinoje gali būti labai sunku. Jie vangiai atsakinėja į elektroninius laiškus, teikia pirmenybę gyvam ar bent jau telefoniniam pokalbiui. Bet ir taip gali delsti, arba pirma atsiųsti itin aukštą kainą. Todėl reikia nuosekliai dirbti, bendrauti ir tik po to tikėtis rezultatų“, - sakė ji.

Moteris kalbėjo, kad dėl didelio prekių kiekio šalyje, mažiau atsižvelgiama ir į užsienio rinkas. „Ne visada kreipiamas deramas dėmesys į užsienio rinkas, nes jų pačių vidinė rinka - apie 43 milijonus žmonių yra didelė. Todėl ne visos firmos turi eksporto departamentą, joms užtenka dirbti vietinėje rinkoje”, - pasakojo moteris.

Tiesa, didelė rinka – ir vienas didžiausių privalumų verslininkams. „Argentina - tai didžiulė rinka tiek prekių pirkimui, tiek pardavimui. Be to, tai nėra tik Argentina. Tai „Mercosur“ – ekonominis ir politinis susitarimas tarp Argentinos, Brazilijos, Paragvajaus, Urugvajaus ir Venesuelos“, - sakė R. Kuodytė.

Ji pastebėjo, kad verslo sąlygos priklauso ir nuo pasirinkto sektorius. „Argentina yra šalis, turinti didelį potencialą tiek verslo vystymui joje, tiek verslo santykių su ja plėtojimui, - kalbėjo verslininkė. - Labai sunku palyginti su Lietuva, nes Lietuva – labai maža ekonomika. Apskritai, daugiau galimybių Argentinoje“. Vis tik, patys argentiniečiai lietuvius žino: „Argentinoje Lietuva gerai pažįstama, kai prisistatome, jie mūsų šalį paprastai žino, pažįsta kokį nors lietuvių palikuonį“.

Bėdų turėjo ir anksčiau

DELFI primena, kad Argentina nepalankioje finansinėje padėtyje – jau ne pirmą kartą. Šalis bankrotą patyrė dar 2001 m., tačiau tuomet pagerėjus ekonominei padėčiai jai Tarptautinio valiutos fondo buvo suteikta nauja paskola. J. Sabaliauskas šiuo metu šalyje esančios padėties su 2001 m. krize ar Europos Sąjungos euro krize nelygina. „Situacija nėra itin nepalanki. Labai sunku pasakyti, kodėl valstybė atsidūrė tokioje padėtyje – tam įtakos turėjo daug faktorių. Be to, ši situacija nesusiklostė dabar, jos ištakos siekia dar 1990 –uosius”, - mano jis.

J. Sabaliauskas pasakojo, kad po 2001 m. krizės šaliai pavyko atsigauti nusiderėjus apie 70 proc. skolos. Be to, buvo pakeistas dolerio ir peso santykis. „Argentinos prekės iš karto tapo konkurencingos, padidėjo pardavimai. Taigi ekonomika ėmė augti. Verslui tai buvo naudinga, Argentinos prekių pasiūla pasaulyje išaugo“, - sakė jis.