Trečioje vietoje tarp miestų liko Panevėžys (62,9 balo), ketvirtoje – Kaunas su 57 balais, penktoje – Šiauliai (53,9)

LLRI skelbia, kad Klaipėdai pirmą vietą tarp savivaldybių užtikrino geros investicijos ir plėtros lygis, komunalinis ūkis, savivaldybės efektyvi veikla. Vilnius gerai įvertintas už švietimo, administracijos ir personalo valdymą, komunalinį ūkį ir transportą.

Indeksas sudarytas remiantis įvairiais savivaldybės veiklą apibūdinančiais rodikliais devyniose srityse (komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto). Savivaldybės yra vertinamos balais nuo 0 iki 100 ir išrikiuojamos nuo geriausios iki blogiausios. Indeksas yra vertybinis, kuris matuoja žmonių ekonominę laisvę.

Pasak LLRI vyresniojo eksperto Vytauto Žukausko, geriausia savivaldybė gyventojui yra ta, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas.

Tarp rajonų savivaldybių pirmauja Kretingos rajono savivaldybė, surinkusi 68,9 balo. Antroje vietoje liko Kauno raj. (67,5 balo). Toliau - Klaipėdos raj. (67,2 balo), Kėdainių raj. (66,4 balo), Plungės raj. (63,5 balo).

Blogiausia – Šakių rajone

Mažiausiai balų surinko Šakių rajonas - 28,5 balo. 31 balu įvertintas Kelmės rajonas. 32,2 balo – Anykščių rajonas.

Vertinant savivaldybėse komunalinį ūkį, švietimą, sveikatą ir socialinę rūpybą sudaromas indeksas, kuris nurodo, kurioje savivaldybėje yra palankiausios sąlygos gyventojams. Šioje srityje pirmauja Vilnius (78,2 balo), Klaipėda (67,7 balo) ir Kaunas (67,7 balo).

Tarp rajonų savivaldybių didžiausias indeksas skirtas Plungės (71,4 balo), Marijampolės (65,9 balo) ir Kretingos (65,9 balo) rajonams.

Įvertinus mokesčius, investicijas ir plėtrą, skelbiama, kad investuotojams patraukliausia Klaipėda (70,5 balo), Panevėžys (56 balo) ir Palanga (45,5 balo). Tarp rajonų – Kėdainių (84,1 balo), Kauno (70,6 balo), Klaipėdos (70,3 balo).

Pagal savivaldybės sugebėjimą valdyti (biudžetas, turto valdymas, administracija) geriausiai įvertinti Klaipėdos miestas (71,8 balo), Vilnius (66,8 balo) ir Panevėžys (63,6 balo). Rajonuose geriausiai tvarkosi Kėdainių (83,9 balo), Kretingos (81,3 balo), Trakų (75,1 balo) rajonų savivaldybės.

Kalbant apie sveikatos sektorių pastebima, kad daugiausia gydytojų, dirbančių privačiai, yra Plungės raj. savivaldybėje (70 proc.). Tačiau privačiai dirbančių gydytojų nėra Birštono, Kupiškio raj., Molėtų raj., Neringos, Pakruojo raj., Palangos, Panevėžio raj. Radviliškio raj., Skuodo raj. Šiaulių raj. ir Širvintų raj. savivaldybėse.

Socialinių pašalpų srityje Akmenės raj., Anykščių raj., Ignalinos, Kalvarijos, Kelmės raj., Lazdijų raj. ir Zarasų raj. savivaldybėse išmokas gauna net 12-13 proc. gyventojų. Mažiausiai pašalpų gaunama Neringoje – tik 1 proc.

Švietimą giria Vilniuje, Kaune ir Alytuje

Vytautas Žukauskas
LLRI vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas teigė, kad nors indeksas padėjo sureitinguoti Lietuvos savivaldybes, visgi pasitempti miestams ir rajonams yra kur: „Net ir geriausia savivaldybė nėra surinkusi 100 balų. Tai indikatorius, kad ekonominė laisvė yra procesas, kurio link yra visada judama. Nors tose, savivaldybėse, kurios pirmauja, mūsų nuomone, yra geriau, tačiau yra rodiklių, kuriuose galima temptis“.

Plačiau kalbėdamas apie komunalinį ūkį ir transportą ekspertas pabrėžė, kad itin gerai sudarant indeksą įvertintos 43 savivaldybių šilumos ūkio planuose numatytos konkurencinės zonos. „Dar vienas pastebėjimas – 42 savivaldybės reguliuoja privačių įmonių teikiamų transporto paslaugų kainą, 36 – nustato konkrečią kainą, o penkiose nustatoma konkreti paslaugų kaina“, - kalbėjo V. Žukauskas.

Kaip lyderiaujančius miestus švietimo srityje ekspertas išskyrė Vilnių, Kauną ir Alytų. „Čia mes žiūrėjome, kokia dalis abitūros egzaminus laikiusių mokinių surinko aukščiausius balus“, - aiškino LLRI atstovas.

Aptardamas savivaldybių pasiekimus investicijų srityje ekspertas pabrėžė, kad pagal investicijų kiekį vienam gyventojui išsiskiria Elektrėnai ir Vilniaus miestas. „Galima pagirti ir kitas savivaldybes pagal pakankamai aukštą materialinių investicijų kiekį – Kretingą, Druskininkų rajonų savivaldybę. Per šešerius metus po Elektrėnų daugiausiai augo Zarasuose, Kretingos ir Širvintų rajonų savivaldybėse“, - pridėjo V. Žukauskas.

Mokesčių srityje geriausiai pasirodė Klaipėda, Panevėžys ir Kaunas bei Rokiškio, Širvintų, Panevėžio rajonų savivaldybės. „Vertinome, kaip savivaldybės nustato nekilnojamo turto mokesčio tarifą. Tai jis svyruoja nuo 0,3 proc. iki 1 proc. Mažiausią tarifą taiko Kalvarijos, Molėtų, Pagiegių, Panevėžio, Rokiškio, Trakų ir Visagino savivaldybės“, - kalbėjo LLRI atstovas.

Taip pat pasižiūrėta į verslo liudijimų kainas savivaldybėse: „Labai smarkiai išsiskiria didžiosios miestų ir rajonų savivaldybės. Miestuose dėl tam tikrų priežasčių, galbūt dėl didesnės ekonominės veiklos, nustatomi didesnės verslo liudijimo kainos. Rajonų savivaldybėse – mažesnės kainos. Bet yra išimtis – Šiaulių, Šakių ir Trakų rajonų savivaldybės laiko gana aukštas liudijimų kainas. Pagirti būtų galima Kupiškio rajoną, kuriame mažiausia liudijimų kaina Lietuvoje“.

Kaip tvarkosi savivaldybės?

LLRI skaičiuodamas savivaldybių indeksą atsižvelgė ir į jų valdymą, atkreipiant dėmesį į jų biudžetus, turto valdymą ir administraciją.

„2011 m. pabaigoje skolų neturėjo tik Vilniaus rajono ir Visagino rajono savivaldybės. Didžiausia skola procentais nuo pajamų buvo Vilniaus miesto savivaldybėje ir siekė apie 90 proc. Per dvejus metus labiausiai skolą sumažinti pavyko Jonavos rajonui, Neringai, Pakruojo rajonui ir Šakių rajonui“, - tęsė V. Žukauskas.

Pagal turto valdymo efektyvumą pirmauja Klaipėda, Vilnius ir Panevėžys, o iš rajonų – Lazdijų, Kretingos ir Biržų.

„Daugiausiai nenaudojamo turto (pastatų) ploto vienam gyventojui turi Palangos savivaldybė, o Kėdainių rajono ir Šilalės rajono savivaldybės teigė neturinčios nenaudojamo ploto“. - kalbėjo LLRI ekspertas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (184)