„Šis mokesčio padidinimas yra žvėriškas: 160 procentų yra daug“, - teigia 36 metų S. Thillou, kuris didžiuojasi savimi reklamuodamas mažas prancūzų alaus daryklas. Ant statinės prie įėjimo guli krūva lankstinukų, kuriuose parašyta „+160 proc. mokesčių alui: kas ruošiasi mokėti šią kainą?“. Tai rodo, ką jis galvoja apie paskutinį vyriausybės planą padidinti biudžeto pajamas.
Ne tik mokesčių padidinimas, dėl kurių alaus kainos pakiltų 25-40 euro centais už buteliuką, jį slegia. „Aš sukrėstas, kad alus yra vienintelis taikinys“, – pasakoja jis. „Aš sukrėstas, kad kito alkoholio gamintojai nėra liečiami“.
Nusiskundimai dėl mokesčių didinimo girdimi ne tik iš klientų, bet ir iš aludarių bei apskritai iš maisto pramonės bei politikų, kurie žino, kad kai kurie rinkėjai tikrai mėgsta prancūzišką alų. Jie sako, kad vyriausybės argumentai dėl viešosios sveikatos yra tik pretekstas pulti alų vietoj kitų alkoholinių gėrimų.
„Jeigu mes norime išlaikyti pramonę ir ekonomikos sektorius, mes negalime daryti bet ko“, - sakė Bernardas Gérardas, centro-dešiniųjų partijos politikas parlamento žemuosiuose rūmuose Nacionalinėje asamblėjoje. „Akcizo mokesčio didinimas 160 procentų man atrodo visiškai neracionalus.“
Pažadėjusi sumažinti Prancūzijos biudžeto deficitą, naujoji socialistų vyriausybė pasiūlė naujų mokesčių už maždaug 23 mlrd. eurų. Tikimasi, kad iš alaus mokesčio padidinimo papildomai bus gauta apie 480 mln. eurų.
Socialinio draudimo biudžetas, kuris yra galutinėje įstatymų leidybos fazėje, taip pat numato didesnius mokesčius tabakui ir naujus mokesčius energiniams gėrimams.
Remiantis vyriausybės skaičiavimais, didesni mokesčiai padidins įprasto alaus bokalo kainą maždaug 6 euro centais. Vidutiniškai mažas alaus bokalas bare kainuoja maždaug 2,60 euro.
Bet alaus daryklos ir maisto industrijos lobistai sako, kad šis didinimas bus gerokai didesnis dėl daugiklio, kadangi kiekvienas paskirstymo grandinės žingsnis perskaičiuoja savo pelno skirtumus, taip sudarydamas nuo 25 iki 60 euro centų galutiniam vartotojui.
Lobistai baiminasi, kad vartojimas kris, susilpnindamas gamybą ir keldamas grėsmę darbams ir investavimui, ypač mažoms alaus darykloms, kurios nepasižymi tokiu tarptautiniu lankstumu kaip Europos gigantai „Heineken“ ar „Anheuser-Busch InBev“.
