Kuria aukštą pridėtinę vertę
Prieš paskelbiant nugalėtojus prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad į renginį susirinkę verslininkai yra tie, „kuriais galima labiausiai tikėti ir pasitikėti“, nes nuo jų priklauso Lietuvos ateitis. Šalies vadovė išsakė savo viltį, kad apdovanojimai padės atkreipti dėmesį į daug didesnę misiją – pilietinės atsakomybės ugdymą, atskirties mažinimą, ištrūkimą iš korupcijos ir nesąžiningo verslo rato.
„Džiaugiuosi, kad vis daugiau įmonių pradėjo rūpintis socialine atsakomybe. Būtų gerai, kad apdovanojimai įkvėptų įmones imtis kuo daugiau praktinės veiklos“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Žinių ekonomikos forumo tarybos pirmininkas Haroldas Brožaitis paminėjo, kad į apdovanojimus pretendavusios įmonės puikus pavyzdys verslo pasauliui: „Rinkimuose dalyvavusios įmonės savo pavyzdžiu rodo, kaip pasitelkiant žinias ir iniciatyvą galima pasiekti aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės statusą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Todėl tikime, kad šiandienos sėkmės istorijos įkvėps ir paskatins kartu imtis bendrų veiksmų“.
„Žinių ekonomikos įmonės 2012” apdovanojimai organizuojami jau devintą kartą. Apdovanojimai atitenka trims pažangiausioms šalies įmonėms šiose srityse: aukštųjų technologijų įmonė, tradicinės pramonės įmonė ir paslaugų sektoriaus įmonė. Įmones vertina ekspertų komitetas, suburtas iš žinių ekonomikos lyderių ir pažangiausių įmonių vadovų.
Specialus apdovanojimas „Sėkmingiausia jauna aukštųjų technologijų įmonė 2012” rinkta iš jaunų įmonių, registruotų ne anksčiau nei 2007 m. sausio 1 d. Į šį apdovanojimą pretendavo 20 įmonių.
Pirmi pajaučia krizę
Apdovanojimą atsiėmęs įmonės „Amilina“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius džiaugėsi, kad įmonė dirba su žaliava, leidžiančia užsitikrinti klientų. Bendrovė perdirba lietuviškus kviečius į techninį ir maistinį krakmolą, iš kurio gaminama daugiau nei 1000 produktų.
„Daugiausia eksportuojame techninį krakmolą popieriaus ir kartono pramonei. Šiek tiek maisto pramonei“, - sakė įmonės vadovas.
Pasak D. Tvarijonavičiaus, jų įmonėje pirmiau pastebimi ekonomikos ciklo pasikeitimai nei tai atsispindi oficialioje statistikoje: „Mes labai anksti jaučiame makroekonomikos ciklą, nes vienas iš didžiausių mūsų produkcijos vartotojų yra kartono pramonė, o kartono pramonė yra bazinė pakuotė, į kurią įdedama beveik viskas. Jei yra gamybos nuosmukis bet kurioje Europos šalyje, mes pradedame jausti prieš pusmetį nei tai atsispindi oficialioje statistikoje. Esame viena iš tų įmonių, kurios gali pasakyti, kuo kvėpuoja Europos pramonė“.
Kaip teigė įmonės vadovas, kol kas paklausos sumažėjimas jaučiamas tik Ispanijos ir Portugalijos rinkose, tačiau Skandinavijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Olandijoje klientų užsakymai dar nerodo jokių ekonomikos lėtėjimo ženklų.
Gerai pasiruošė konkurencinei aplinkai
„Lietuvos pašto“ direktorė Lina Minderienė prasitarė, kad apdovanojimas nustebino, tačiau įtarti už ką jis įteiktas, galima.
„Tai yra malonu ir pasididžiavimas, bet kartu ir įpareigoja. Ir dabar mes žaidžiame konkurencinėje rinkoje, bet nuo sausio 1 d. pašto rinka liberalizuojama visoje Europoje ir paštas nebeturės jokio monopolio, o tik įsipareigojimą teikti paslaugą. Mes ruošiamės tokiai liberaliai rinkai ir tas apdovanojimas gal duotas už gerą namų darbų atlikimą“, - teigė pašto vadovė.
Pasak jos, naujų metų nėra laukiama su nerimu: „Per paskutinius penkerius metus turėjome daug konkurentų pasiuntinių rinkoje. Mes konkuravome taip pat, tik dar buvome labiau suvaržyti įstatymine baze. Šioje vietoje monopolistui buvo sunkiau konkuruoti“.
L. Minderienė sakė, kad įmonė ir toliau stengsis plėsti savo paslaugų ratą bei darbo apimtis. Dėl augančios konkurencijos ir pakankamai mažos rinkos „Lietuvos paštas“ vis labiau žvalgosi į Rusijos ir Baltarusijos rinkas: „Lietuva yra labai geras tranzitas tarp Europos ir Rusijos. Daug Europos įmonių siūlosi, kad vykdytume tranzitą į Rytus per Lietuvą“.
