Ministras teigė išdėstęs Lietuvos poziciją, jog Baltijos šalims neturėtų mažėti ES parama, kurią siūloma riboti atsižvelgiant į krizės metu smarkiai smukusį bendrąjį vidaus produktą.
Per susitikimą, kuriame taip pat dalyvavo Europos Vadovų tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy, ministras taip pat sakė paraginęs skirti pakankamai lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, nenumatant galutinio termino, ir sparčiai didinti išmokas žemdirbiams, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jos pasiektų bent 75 proc. ES vidurkio.
"Esame pačioje intensyviausioje derybų stadijoje. Nepaisant sudėtingos euro zonos situacijos visiems reikia išlaikyti šaltas galvas ir išlikti nuosekliems", - BNS telefonu iš Briuselio sakė ministras.
Jis patvirtino, kad britams grasinant veto, šiuo metu taip pat yra svarstoma galimybė bandyti svarbiausius sprendimus priimti ne visoms šalims, be to, neatmetama galimybė, jog nepriėmus biudžeto būtų automatiškai taikomi šios finansinės perspektyvos skaičiai.
"Puikiai žinote, kad svarstomos įvairios galimybės, netgi 26-ų šalių susitarimo galimybė. Yra svarstoma galimybė ir eiti 1/12 keliu", - sakė A.Ažubalis.
Didžiosioms Europos valstybėms raginant apkarpyti ES biudžetą, praeitą savaitę Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy (Hermanas van Rompėjus) pasiūlė Europos Komisijos pasiūlytą trilijono eurų planą sumažinti iki 973 milijardų.
A.Ažubalio vertinimu, šis pasiūlymas parodė, jog "susipriešinimas diskusijose yra ir netgi gal šiek tiek išaugo".
"Aš nežinau, kiek paveikė ir kokias padarys korekcijas Rompuy po vakarienės, trukusios iki pusės pirmos nakties", - sakė A.Ažubalis, paklaustas, ar netrukus galima tikėtis sulaukti naujo projekto.
Pagal praeitą savaitę pateiktą Hermano van Rompuy pasiūlymą, Ignalinos AE uždarymo projektams 2014-2017 metais būtų skiriama 210 milijonų eurų. Lietuva ne tik siekia daugiau ES paramos, bet ir nori, kad numatant finansavimą nebūtų numatyta 2017 metų data, taip neužveriant galimybės finansavimą iš ES gauti ir vėliau.
A.Ažubalio teigimu, nepriimtina "išradinėti galutinius paramos terminus, tokius kaip 2017-ieji, nes tai prieštarauja pirminei ES teisei". Ministro teigimu, "nuo sumų tiesiogiai priklausys uždarymo proceso intensyvumas".
Projektas leidžia tikėtis, kad nustatant struktūrinės paramos lubas Baltijos šalims gali būti pritaikyta išimtis, kuri leistų įvertinti didžiulį ekonomikos nuosmukį 2009 metais. Tais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas sumažėjo beveik 15 proc.
Išvadų projekte numatoma, kad valstybėms, kurių bendrasis vidaus produktas 2008-2010 metais smuko daugiau nei vienu procentu, paramos "lubos" būtų padidintos kol kas neįvardijamu skaičiumi, lyginant su bendra taisykle, kad parama negalėtų viršyti 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto.
A.Ažubalis taip pat teigė, kad siūlymai dar mažinti ES bendrajai žemės ūkio politikai skirtą daugiamečio biudžeto dalį neprisideda prie tikslo suvienodinti tiesiogines išmokas, o siūlymas ilginti laikotarpį, per kurį šios išmokos bus vienodinamos, padėtį dar blogina.
Praeitą savaitę numatyta formulė numato, kad "visos valstybės narės, gaunančios mažesnes nei 90 proc. ES vidurkis tiesiogines išmokas už hektarą, trečdaliu sumažins atotrūkį tarp jų dabartinių išmokų ir 90 proc. vidurkio kitoje finansinėje perspektyvioje".
Anot užsienio reikalų ministro, Baltijos šalys kelia klausimą, "kodėl jos skriaudžiamos šioje bendroje ES politikoje".
"Mes pasisakome, kad būtų skiriama bent tiek, kiek aukščiau stovinčioms valstybėms eilutėje, kurios gauna maždaug 75 proc. ES vidurkio", - BNS sakė ministras.
ES viršūnių susitikimas, kuriame bus tariamasi dėl naujo ES biudžeto, vyks ketvirtadienį ir penktadienį. Jame Lietuvai atstovais prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Į ES biudžetą daug mokančios Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija ragina apkarpyti Europos Komisijos pasiūlytą daugiau nei trilijono eurų biudžetą.
Stebėtojai neatmeta galimybės, kad susitikimas gali žlugt dėl griežtos Didžiosios Britanijos pozicijos - šios šalies premjeras Davidas Cameronas, reaguodamas į didėjantį britų euroskepticizmą, yra deklaravęs pasiryžimą vetuoti biudžetą, jei jis nebus pakankamai apkarpytas.