Seimui išvadą dėl 2013 m. valstybės biudžeto projekto pateikusios Valstybės kontrolės teigimu, valstybės biudžete nesuplanuotos kai kurių ministerijoms pavaldžių įstaigų pajamos (apie 4 mln. Lt), Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimui, atsižvelgiant į 2013 m. akcizų pajamų prognozes, suplanuota 11,5 mln. Lt per daug valstybės biudžeto lėšų, o asignavimai tam tikrais atvejais suplanuoti nesilaikant Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų - nerodant jų ekonominės paskirties ( t.y. „viena eilute").
Konsoliduoti viešuosius finansus - vienas iš svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų. Pagal Fiskalinės drausmės įstatyme nurodytą fiskalinės drausmės taisyklę valstybės biudžeto asignavimų prieaugis 2013 m. negali viršyti 223,5 mln. Lt. Projekte suplanuotų valstybės biudžeto asignavimų prieaugis yra 223,3 mln. Lt, tačiau atkreipiame dėmesį, kad į jį neįskaityta 128 mln. Lt valstybės biudžeto išlaidų", - pristatydama audito išvadas sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Finansų ministerija nurodo, kad Valstybės kontrolės audito ataskaitoje minimos išlaidos, finansuotinos iš pasiskolintų lėšų arba nepaveiktų valdžios sektoriaus deficito, skaičiuojamo pagal Mastrichto metodologiją (tokios kaip Europos investicijų banko kapitalo didinimas, nes sukuriamas finansinis turtas), arba yra itin neapibrėžtos (pavyzdžiui, mokėjimai už skolinius įsipareigojimus palūkanoms ir teismų išlaidos).
Finansų ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad minimos išlaidos būtų neišvengiamos tik realizavusis tam tikriems rizikos scenarijams, dėl to yra labai neapibrėžtos ir tokia apimtimi nebūtų logiška šias išlaidas planuoti valstybės biudžeto asignavimuose, kurie yra pagrįsti realiais (planuojamais) išmokėjimų poreikiais.
Valstybės kontrolės teigimu, Finansų ministerija, prognozuodama pajamas, iš esmės įvertino veiksnius, turinčius įtakos jų surinkimui.
Vyriausybė 2013 m. planuoja skolintis 7 596 mln. Lt. Iš šios sumos 60 mln. Lt numato perskolinti uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas". Šios paskolos suteikimo tikslingumu Valstybės kontrolė abejoja.
Anot Finansų ministerijos, „Būsto paskolų draudimas” yra vienintelė Lietuvoje veikianti kreditų draudimo bendrovė, atliekanti socialinę funkciją – įgyvendina valstybės paramos būstui įsigyti ir daugiabučiams namams modernizuoti politiką, suteikia gyventojams galimybę gauti paskolas lengvatinėmis sąlygomis ir teikia paramą paskolas jau paėmusiems gyventojams, laikinai sunkmečiu patiriantiems finansinių problemų. Šiems uždaviniams būtina užtikrinti įmonės finansinį stabilumą. Jos veiklą prižiūri Lietuvos bankas, bendrovė turi vykdyti priežiūros institucijos nustatytus riziką ribojančius rodiklius. Todėl ir yra numatyta galimybė bendrovei gauti lėšų nustatytiems uždaviniams įgyvendinti.
Įvertinusi valstybės pinigų fondų sąmatas 2013 metams, Valstybės kontrolė esminių pastabų neturėjo, tačiau įžvelgia riziką dėl lėšų pagrįstumo - numatomų skirti Valstybės turto fondui likvidatoriaus paslaugoms atlikti ir valstybės turto valdymo informacinės paieškos sistemos kūrimui.
„Apie audito rezultatus informavome Seimą ir atsakingas institucijas. Siūlome į juos atsižvelgti tikslinant valstybės biudžetą", - sakė valstybės kontrolierė G. Švedienė.
