Ingrida Sirutienė, EKT: Jūs esate baigusi VU ir įgijote ekonomisto specialybę. Kodėl nusprendėte dirbti mokykloje?
Edita Kondrašovienė: Baigusi Vilniaus universitetą gavau paskyrimą į Kauno susivienijimą “Banga“, tačiau, gamyklai bankrutavus, reikėjo ieškoti darbo. Ekonomistai tuo metu nebuvo paklausi specialybė - reikėjo ką nors keisti. Po gerą pusmetį trukusių nesėkmingų paieškų, draugė pasiūlė ją laikiniai pavaduoti mokykloje – padirbėti keletą mėnesių vokiečių kalbos mokytoja. Kadangi buvau baigusi Kauno 4 – ąją vidurinę mokyklą, kur vokiečių kalba buvo mokoma pagilintai, šį iššūkį, nors ir neturėdama pedagoginio darbo patirties, priėmiau. Ir man patiko, aš atradau save.
Jau pradėjus dirbti mokykloje tuo pačiu metu įgijau dar vieną – vokiečių kalbos mokytojo – specialybę Vilniaus pedagoginiame universitete. Iš pradžių mokykloje dėsčiau vokiečių kalbą, nuo 2001 - ųjų metų - ekonomiką, nuo 2010 – ųjų metų – vyresniųjų klasių moksleiviams verslą ir vadybą, taigi šiandien esu trijų mokomųjų dalykų mokytoja. Būdama ekonomikos mokytoja, dalyvauju Lietuvos Junior Achievement programoje, kuri skirta ne tik ekonomikos mokymui, bet ir verslumo skatinimui.
Ingrida Sirutienė, EKT: Kokie Junior Achievement programos tikslai ir kaip Jūs juos įgyvendinate?
Edita Kondrašovienė: Lietuvos Junior Achievement įsteigta Lietuvoje 1993 - iaisiais metais. Šiandien tai yra ne pelno organizacija, jaunimo verslo ir ekonominio švietimo programų lyderė Lietuvoje. Šios organizacijos tikslas yra padėti jaunimui suvokti laisvosios rinkos ekonomikos idėjas, skleisti praktinį privataus verslo patyrimą ir sudaryti sąlygas glaudžiam bendradarbiavimui tarp švietimo sistemos ir verslo. Būdama ekonomikos ir verslo mokytoja dalyvauju šioje programoje jau ketverius metus ir, visų pirma, prisidedu prie jos tikslų įgyvendinimo dėstydama ekonomikos ir verslumo kursą pagal jų parengtą programą, naudodama jų parengtą medžiagą, skatindama savo moksleivius dalyvauti jų siūlomose programose: moksleivių bendrovių kūrimas, kompiuterinio modeliavimo varžybose, jaunojo kolegos dienoje ir kitose. Be to, bendradarbiaujame su savanoriais konsultantais, kurie ne tik lankosi pamokose ir padeda moksleiviams suprasti ekonomikos svarbą, bet ir dalijasi su jaunimu verslininkystės patyrimu.
Man labiausiai patinka moksleivių bendrovių kūrimas, nes tai yra veikla, kuri leidžia atskleisti daugiausia moksleivių gebėjimų ir geriausiai pritaikyti mokykloje įgytas žinias nuo gimtosios - lietuvių kalbos iki tiksliųjų mokslų - chemijos, fizikos ir matematikos.
Ingrida Sirutienė, EKT: Kokius didžiausius pasiekimus galite paminėti, kuriant moksleivių mokomąsias bendroves?
Verslas yra ne tik sprendimų priėmimo laisvė, bet ir didelė atsakomybė už juos. Juk ne visus verslus vainikuoja sėkmė, ne visos dienos atneša tik didėjančias pajamas, ne visada gali sakyti tik gerus žodžius ir ne visada vienintelis atsakymas yra taip <...>.
Reikia mokėti ir suklupti, kad vėliau būtume dar stipresni. Trumpas atsakymas į Jūsų pateiktą klausimą skambėtų taip – didžiausias mokytojo pasiekimas, dirbant su verslo bendrovėmis, yra teisingas moksleivių ateities veiklos pasirinkimas. Pasirinkimas - noriu kurti verslą, nes man tai patinka, nes aš tai gebu, nes tokių verslininkų, kaip aš, Lietuvai reikia. Kitas teisingas pasirinkimas – nenoriu kurti verslo, nes aš to negebu arba man tai nepatinka, nes aš esu geresnis darbuotojas – vykdytojas, kurių Lietuvai taip pat reikia.
Ingrida Sirutienė, EKT: Kada ir kaip gimė idėja rengti projektą " Verslumo ugdymas – galimybė gabių mokinių saviraiškai“? Kuo šis projektas skiriasi nuo kitų, verslumą skatinančių projektų?
Edita Kondrašovienė: Diskutuojant su lietuvių kalbos ir matematikos mokytojomis apie tai, jog daugeliui verslininkų trūksta iškalbos, savo pasisakymuose jie daro daug kalbos kultūros klaidų, nesugeba tinkamai argumentuoti, nors ekonominių žinių turi pakankamai, 2010 - aisiais metais gimė projekto idėja - ugdyti raštingą verslininką plačiąja prasme. Sakydama plačiąja prasme, turiu galvoje jo kalbos taisyklingumą, turtingą žodyną, etišką elgesį, aukštą socialinį ir emocinį intelektą, gebėjimą girdėti kitą nuomonę ir ją vertinti. Verslumą skatinančių projektų yra daug, juos organizuoja įvairios organizacijos, aukštosios ir vidurinės mokyklos. Nei viename iki šiol organizuotame projekte nebuvo atkreiptas dėmesys į paprastus dalykus - bendravimo, kalbėjimo, viešosios kalbos sakymo kultūra, daugelyje projektų buvo kalbama apie tai, kad reikia būti drąsiems, inovatyviems ir nebijoti savo idėjų realizuoti, kaip ugdyti verslius lyderius <...>.
Projekto akcentas yra ne pats verslumo skatinimas, o verslių moksleivių dėmesio atkreipimas į lietuvių kalbos taisyklingą raišką, jos svarbą versle bendraujant ir bendradarbiaujant. Juk žmogaus kalba daug pasako apie jį patį. Verslumas šiame projekte, kuris vykdomas jau dvejus metus, yra tik priemonė, o pagrindinis akcentas – bendravimo gimtąja kalba svarba versle.
Ingrida Sirutienė, EKT: Kokius ir kodėl pasirinkote projekto mokomuosius dalykus? Papasakokite plačiau...
Edita Kondrašovienė: Visų pirma norėjome paneigti mitą, kad ekonomika yra tik matematiniai skaičiavimai. Iš ekonomikos mokytojos patirties žinau, kad didžioji dalis mokinių, pamatę savo pamokų tvarkaraštyje dalyką ekonomika, mano, kad tai dar viena, gal šiek tiek kitokia matematikos pamoka. Po pirmo pokalbio su jais apie jų lūkesčius ekonomikos pamokoje, dažnas sako, kad "jam ekonomika nepatiks, nes jis nemėgsta matematikos“.
Mano manymu, ekonomika - tai daugiau nei matematika, tai yra toks socialinis mokslas, kaip etika, psichologija, istorija, geografija. Ekonomika yra mokslas apie viską, kas mus supa <...>.
Ekonomikos pamokose nagrinėjame namų ūkių, įmonių veiklą, tarpusavio bendradarbiavimą, jų veiklos pasekmes, (ne)sėkmės priežastis, kas, kodėl ir kaip valstybėje vyksta ar nevyksta. Kad tai būtų daroma sėkmingai, yra modeliuojamos įvairios situacijos, remiamės kitų dalykų pamokose įgytomis žiniomis. Aš teigčiau, kad dėstomas ekonomikos ir verslo dalykas integruoja absoliučiai visus mokomuosius dalykus, kurie dėstomi mokykloje. Verslumo projekte buvo pasirinktos šios užduotys: parengti reklamos klipą, pristatyti verslo idėją, parengti viešąją kalbą, išspręsti matematikos probleminį uždavinį ir "Blic“ konkurso metu pademonstruoti savo bendrąsias žinias iš įvairių sričių”. Taigi, norint dalyvauti tokiame projekte, reikėjo suformuoti komandą, kurią sudarytų įvairių gebėjimų mokiniai, nes visi mokomieji dalykai čia turės būti integruojami. Taigi, lietuvių kalba - tai raštingo verslininko savybė, o matematiką pasirinkome, kad išsklaidytume mitą, jog ekonomika – tai tik ne skaičiavimai. Be to, geras verslininkas nebūtinai turi būti puikus matematikas.
Ingrida Sirutienė, EKT: Ar ketinate tęsti šį projektą? Kodėl?
Edita Kondrašovienė: Žinoma, ketiname tęsti. Tik, kaip ir kiekvienas metais, atsižvelgsime į patarimus ir kritiką, planuojame pokyčius. Apie juos dar nenoriu kalbėti... Viena galiu pasakyti, kad 2013 - ųjų metų projekte skirsime dar daugiau dėmesio lietuvių kalbai. Be to, ketiname integruoti dar keletą mokomųjų dalykų: geografiją, informacines technologijas ir psichologiją. Jei šiais metais vėl viskas pavyks, ketiname plėstis – organizuoti ne tik mieste, bet ir visoje respublikoje.
Ingrida Sirutienė, EKT: Jūsų manymu, kokia didžiausia šio projekto vertė?
Edita Kondrašovienė: Mano manymu, pasiektas tikslas, kad mokiniai ir verslininkai sutinka su mūsų mintimi, jog lietuvių kalbai versle nėra skiriamas pakankamas dėmesys. Kaip jau minėjau, šį projektą rengsime jau trečius metus. Rengdamos projekto nuostatus ieškojome socialinių partnerių ir rėmėjų, kuriuos sudomintų projekto mintis - ugdyti raštingą verslininką. Tai buvo bene didžiausias iššūkis, nes manėme, kad verslininkus domina tik ekonominiai rodikliai, ir jie nebus aktyvūs bei nenorės skirti savo brangaus laiko konsultuoti moksleivius, vertinti jų darbus ir pasirodymus. Tačiau mes klydome, nes kiekvienais metais prie projekto įgyvendinimo prisideda vis daugiau verslininkų ir verslo įmonių tiek parama, tiek konsultacijomis. Diskutuojant su jais pastebėjome, kad ir jie pritaria mūsų minčiai, jog verslininkai turi būti raštingi. Prieš konkursą jie konsultuoja, baigiamoje projekto dalyje konkurso metu vertina, dažnai negaili kritikos, kas, mano manymu, labai sveika ir mums mokytojams, ir mokiniams, o po projekto pateikia savo pasiūlymus, ką reikėtų koreguoti. Mes iš širdies dėkojame verslininkams, kurie sutiko būti konsultantais, vertinimo komisijos nariais. Dėkojame už jų pastabas, sunkius klausimus ir už mokinių darbui parodytą dėmesį. Taigi mokinių - verslininkų ir mokytojų partnerystė, siekiant įgyvendinti projekto tikslą - padidinti lietuvių kalbos reikšmę ir vertę verslo visuomenėje, yra didžiausia šio projekto vertė.
