R.Dargis: problema ne minimali alga, o darbuotojų kvalifikacija

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pirmadienio vakarą Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ teigė iš naujosios koalicijos pasigendąs receptų, kurie padėtų šalies ekonomikai toliau augti. Pasak jo, per daug dėmesio skiriama minimalaus darbo užmokesčio didinimui ir mokestinėms lengvatoms, nuošalėje paliekant sąlygų verslui gerinimą ir investicijų skatinimą.

Tuo metu planų minimalią algą didinti iki 1000 litų R. Dargis tvirtino nesureikšminantis, bet pabrėžė, kad labiausiai šis kėlimas atsilieps maisto ir tekstilės pramonių įmonėms.

„Aišku, tai turės poveikį ir pramonės įmonėms. Jautriausios įmonės, kurios pajus minimalios algos kėlimo pasekmes, bus maisto pramonės gamyba ir tekstilės gamyba - ten mažiausiai apmokamos pareigos ir mažiausi vidurkiai. Jeigu būtų minimalios algos didinimas iki 1500 litų, įtaką pajaustų visa mūsų apdirbamoji, perdirbamoji pramonė ir tada jau pasekmes būtų sunku prognozuoti”, – interviu Žinių radijui sakė R. Dargis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento teigimu, minimalios algos didėjimo poveikį pajus ir pati valstybė: „Kiek aš žinau, kad ir valstybėj yra žmonių, kurie dirba minimaliais atlyginimais - čia natūraliai biudžetas turės augti. Tai reikia manyt, kad minimalios algos paaugimas jausis ir kituose sektoriuose“.

Vis dėlto esminis dalykas, pasak R. Dargio, yra ne valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, o pačio darbuotojo gebėjimai ir sukuriama didesnė pridėtinė vertė. Esą šiandien nemažai įmonių vis dar trūksta kvalifikuotų žmonių į gerai apmokamas darbo vietas.

Dujų terminalą verslas sugeba pastatyti 5 kartus pigiau

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas išreiškė ir tvirtą savo nuomonę dėl Lietuvoje planuojamo statyti suskystintų gamtinių dujų terminalo. Nors dėl pačio terminalo reikalingumo abejonių nekyla, projekto įgyvendinimo eiga kelia labai daug klausimų, įsitikinęs R. Dargis.

„Kiek aš žinau diskusijų tarp privataus investuotojo ir valstybės, tai skirtumai, sakykim, terminalo statybos kainai jau yra penki kartai. (…) Privatus turėjo pasirengęs projektą, kur buvo apie 600 mln. litų investicija, dabartinė, kiek žinom, terminalo investicija yra 2,4 mlrd. litų. Vien tik galimybių studija: verslas atliko už 1,5 mln. litų, valstybė – už 36 mln. litų. (…) Jeigu vėl nueisim tuo keliu, kad valstybė viską darys taip, kaip jai atrodys, visiškai nedirbdama ranka rankon su privačiais investuotojais arba su verslu, su pagrindiniu vartotoju, tai pasekmės gali būti tikrai labai sudėtingos verslui“, – Žinių radijui teigė R. Dargis.

Visą pokalbio su R. Dargiu įrašą galite pasiklausyti čia.