E.Gentvilas: ar liksiu poste, priklauso nuo to, kas bus ministru

2009 m. birželio mėnesį valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi tapo liberalas Eugenijus Gentvilas. Įmonė pavaldi Susisiekimo ministerijai, kuriai vadovauja Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.

E. Gentvilui Seimo rinkimuose pavyko patekti į naują parlamentą, tačiau, ar jis atsisakys jūrų uosto direkcijos direktoriaus posto, priklausys nuo to, kam atiteks Susisiekimo ministro portfelis.

„Dar neapsisprendžiau, nes neapsisprendžia rinkimus laimėjusios partijos. Manau, kad bet koks įmonės savininkas turi teises lengvai atleisti savo darbuotoją. Šiuo atveju mano darbdavys yra Susisiekimo ministerija. Žiūrėsiu, kas čia klijuojasi, kas bus valdančiojoje daugumoje, susisiekimo ministru, su kokiomis intencijomis ji gali ateiti“, - kalbėjo pašnekovas.

Eugenijus Gentvilas

E. Gentvilas neslėpė, kad valstybės valdomų įmonių generalinių direktorių vietos yra skiriamos pagal politinių jėgų pasikeitimus: „Tikrai taip yra. Laimi rinkimus kokia politinė partija, sudaro Vyriausybę ir, pavyzdžiui, mūsų įmonės atveju, paskiria valdybą. Valdyba gali pašalinti buvusį įmonės direktorių ir paskirti naują tinkamą. Todėl kiekvienas valstybinės įmonės generalinis direktorius, pasodintas tokioje situacijoje ir priklausomas nuo politinės padėties pasikeitimo“.

Politiko nuomone, valstybinių įmonių vadovų vietų paskyrimo politizavimo būtų galima išvengti, jei įmonių valdybos būtų sudarytos iš nepriklausomų ekspertų, o ne įmonės steigėjų (ministerijų) deleguotų asmenų.

Ne visi valstybinių įmonių vadovai sutinka pasidalinti nuomone dėl galimos savo ateities įmonėje. Tarptautinio Vilniaus oro uosto pozicija yra, jog komentuoti šiuo klausimu direktoriui būtų neetiška. Lietuvos pašto generalinė direktorė Lina Minderienė teigia, kad įmonės akcininku yra Susisiekimo ministerija, todėl tik ji gali atsakyti, kaip galėtų keistis įmonės vadovai.

Viltys dedamos ir į nepriklausomus ekspertus

Energetikos įmonių vadovai laikosi pozicijos, jog svarbiausia yra įmonių rezultatai, o jei jau bus nuspręsta pakeisti vadovybę, sprendimai bus vykdomi, tačiau kartu viliasi, jog geri įmonių rezultatai ir nepriklausomi valstybinių įmonių valdybos nariai leis vadovus vertinti ne pagal lojalumą politikams, o pagal kompetencijas.

Rimantas Vaitkus
Foto: DELFI

„Bendrovės vadovo paskyrimas ar atleidimas yra bendrovės valdybos kompetencija. Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad korporatyvinio valdymo praktika pastaruoju metu keitėsi – elektros energetikos sektoriaus bendrovių valdybose, kaip taisyklė, yra vienas arba du nepriklausomi valdybos nariai. Tai gero valdymo praktika, kuri užtikrina priimamų sprendimų skaidrumą“, - dėsto „Visagino atominės elektrinės“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus.

„Bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovai ir kolektyvas stengiasi siekti maksimalių rezultatų, o ne galvoti apie galimus pokyčius, kurie galėtų įvykti dėl pasikeitusios valdžios. Per praėjusius metus bendrovė pasiekė rekordinį pajamų lygmenį, išlaikė aukščiausius istorijoje pelningumo rodiklius, sėkmingai vykdė Vyriausybės įpareigotą užduotį – suskystinto gamtinių dujų terminalo statybos projektą. Visi šie paminėti tikslai ar darbai yra vykdomi ir šiais metais, todėl mūsų mintys yra sukoncentruotos į darbą“, - komentuoja „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

„Kiekvienos įmonės akcininkai ir valdyba patvirtina įmonės strategiją, kurioje iškelia tam tikrus tikslus ir paskirsto atsakomybes tų tikslų siekiant. „Lietuvos energija“ – ne išimtis. Mano, kaip įmonės vadovo, užduotis – kryptingai dirbti įgyvendinant įmonės strategiją ir siekiant joje numatytų tikslų, užtikrinti kokybišką ir efektyvią kasdienę įmonės veiklą. Tai atsakingai ir profesionaliai dariau iki šiol, tai darysiu ir toliau, kol turėsiu įmonės akcininkų ir valdybos pasitikėjimą“, - sako „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

„Lesto“ generalinis direktorius Arvydas Tarasevičius primena, kad „Lesto“ yra akcinė bendrovė, kurios kontrolinis akcijų paketas netiesiogiai per įmonę „Visagino atominė elektrinė“ yra valdomas valstybės, o „Lesto“ generalinį direktorių skiria ir atleidžia bendrovės valdyba.

„Apie bendrovės vadovo pasikeitimus akcininkai ir visuomenė informuojami išplatinant pranešimą per vertybinių popierių biržą „Nasdaq OMX Vilnius“. „Lesto“ vadovybė neturi informacijos apie akcininkų ir valdybos ateities sprendimus“, - į kalbas nesileido A. Tarasevičius.

A.Butkevičius: vertinsime efektyvumą

Algirdas Butkevičius

„Lietuvoje yra galiojantys įstatymai ir viskas bus daroma pagal įstatymus. Jeigu vadovas susitvarko su savo pareigomis, mūsų partijos požiūris skiriasi nuo konservatorių ir mes didžiausią dėmesį skiriame žmonių kompetencijai, o ne kaip konservatoriai skirdavo lojalumui, nežiūrėdami nei kompetencijų, nei gebėjimų ir tikrai mes tikrai tokių kvailų sprendimų nepriiminėsime“, - sakė daugiausiai balsų surinkusios Seimo socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad efektyviai dirbančių įmonių vadovai nebus keičiami, A. Butkevičius sakė: „Savaime suprantama, tai kas čia? Ne Baltarusija.“

Nauja valdžia nori savų

Tačiau tiek ekonomistai, tiek politologai laikosi nuomonės, jog Lietuvoje dar gaji praktika keisti valstybinių įmonių vadovus pasikeitus valdantiesiems.

Algimantas Akstinas

„Lietuvoje keičiantis valdžiai buvo ir yra vadovų keitimo praktika. Tai yra labai paprastai paaiškinama: valstybė neturi nustačiusi labai konkrečių valstybės įmonių veiklos užduočių, neįvardijusi vertinimo kriterijų, nenustačiusi iš anksto savo intereso gauti pelno dalį iš jų veiklos, neatskyrusi jose teikiamas pagrindinės veiklos paslaugas nuo lygiagrečiai pavestų socialinių ar infrastruktūrinių paslaugų. Kai politikams užteks politinės valios ir noro realiai dirbti piliečiams, ji iš paskirtų vadovų pareikalaus siektinų rezultatų, atsakomybės, ir tik tada neliks niekam jokių abejonių, kodėl ir kada yra keičiamas valstybinės įmonės vadovas“, - mano Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas.

„Vertinant iš valstybinių įmonių valdymo teorijos, aišku, kad valstybė, kaip tų įmonių savininkė privalo kontroliuoti įmonių veiklą ir politinio kontrolės aspekto šiuo atveju eliminuoti negalime, jis egzistuoja vienokiu ar kitokiu laipsniu, matyt, visose valstybėse. Tačiau teorija sako ir tai, kad didesnė valstybinių įmonių autonomija tiesiogiai koreliuoja su didesniu pastarųjų efektyvumu, kas ir turėtų būti bet kokios įmonės pagrindiniu tikslu, nesvarbu valstybine ji, ar privati, - sako „Danske“ banko vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė. - Tuomet tvari valstybės kontrolė užtikrinama įgyvendinant tvarius ekonominius ir komercinius valstybinės įmonės veiklos principus, nustatant įmonėms atitinkamus veiklos kriterijus ir panašiai, o ne tiesiogiai skiriant politiškai lojalų vadovą.“

Analitikė primena, kad kai kuriose valstybėse politinės kontrolės vaidmenį atlieka Finansų ministerija, pavyzdžiui, Austrijoje, todėl nėra reikalo kaitalioti įmonių vadovų priklausomai nuo rinkimų rezultatų.

„Ankstesnės valdžios intencijos didinti valstybinių įmonių nepriklausomybę t.y. su nepriklausomų ekspertų pagalba nustatant joms finansinius rodiklius ir panašiai - buvo sveikintinos. Tačiau noras pakeisti vadovus neįvertinus įmonių rezultatų, ir potencialių naujų vadovų kompetencijos yra žingsnis atgal, kas gali rodyti norą nukrypti nuo siekio įgyvendinti didesnį šių įmonių valdymo skaidrumą bei didesnį našumą. Tai galų gale mažina ir visuomenės pasitikėjimą tomis įmonėmis“, - mano V. Klyvienė.

„Valstybinių įmonių vadovų kaita kartu su politikais yra neigiamas reiškinys ir rodo, kad politikai turi per didelę įtaką valstybinių veiklai ir siekia iš jų tiesioginės ir netiesioginės naudos. Valstybinių įmonių, kaip ir privataus sektorių įmonių, vadovai turėtų būti skiriami nepriklausomų valdybų, atsižvelgiant į asmens kompetencijas ir patirtį, o ne į jo ryšius su valdžioje esančiais politikais. Be to, dažna valstybinių įmonių vadovų kaita mažina šių įmonių efektyvumą, apsunkina veiklos tęstinumą“, - analogiškos pozicijos laikosi „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis mano, jog jei bus atsisakyta praktikos skelbti valstybės įmonių ketvirtines finansines ataskaitas, kelti joms finansinius tikslus, skirti nepriklausomus valdybos narius, ar panaikinta iš verslo atstovų sudaryta nepriklausoma reformos įgyvendinimo komisija, tai bus neigiamas ženklas, rodantis, kad reforma yra stabdoma ir yra grįžtama prie nepotizmo ir protegavimo.

Permainas prognozuoja ne iškart po rinkimų

Gitanas Nausėda
Foto: DELFI / Valdas Kopūstas

„Valstybinių įmonių vadovai yra gerų komercinių rezultatų siekiantys verslininkai, todėl jų kaitaliojimas priklausomai nuo konjunktūrinės situacijos yra visiškai nepriimtinas ir trukdo sklandžiai įgyvendinti vidutinės ir ilgesnės trukmės įmonės strateginius planus. Jeigu pasikeitus valdančiajai koalicijai, pradėtų kristi valstybinių įmonių vadovų "galvos", tai reikėtų vertinti kaip didžiulį žingsnį atgal, palyginti su ta valstybinių įmonių reforma, kuri prasidėjo prieš porą metų. Vienas iš pagrindinių reformos tikslų buvo valstybinio turto valdymo depolitizavimas ir jo perkėlimas ant komercinių "bėgių". Žinoma, valstybinės įmonės gali atlikti ir tam tikras socialines funkcijas, remti vyriausybės ekonominę politiką, tačiau tai turi būti vykdoma ne "telefoninė s teisės" keliu, o numatant biudžete specialias tikslines lėšas ir jomis atsiskaitant su įmone“, - sako SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, vakarų šalių praktika rodo, kad įmonių vadovai neateina kartu su laimėjusiomis rinkimus politinėmis partijomis ir nenueina nuo arenos kartu su jomis.

„Visada yra tam tikrų išlygų. Pavyzdžiui, jeigu ankstesniosios valdžios paskirtas įmonės vadovas prastai dirbo tiesioginį darbą, tačiau naudojosi ankstesnės valdžios politine globa, jis neturėtų būti nepakeičiamas. Vis dėlto keičiant jį iš karto po rinkimų, būtina ypatingai tvirtai pagrįsti jo atleidimą konkrečiais argumentais, kadangi priešingu atveju plačioji visuomenė traktuos nušalinimą kaip politinį veiksmą, o to kaip tik ir reikėtų vengti“, - dėsto G. Nausėda.

Įmonės vadovo pozicijos kaip ministrų portfeliai

Ramūnas Vilpišauskas

Valstybės valdomų įmonių generalinių direktorių darbas turėtų būti vertinamas pagal veiklos rezultatus, o ne politines pažintis. Tačiau realybėje „šiltos“ kėdės įmonėse atitenka ir ne pagal finansinius rodiklius, mano politologas Ramūnas Vilpišauskas.

„Kalbant apie tai, kaip turėtų būti, tai valdančios daugumos ir Vyriausybės pasikeitimas, neturėtų daryti įtakos įmonių vadovybei ir vadovų personalijoms, bet iki šiol Lietuvoje praktika buvo tokia, kad ši įtaka pasireikšdavo ir nemažai valstybės valdomų įmonių vadovų pasikeisdavo, pasikeitus valdantiesiems. Būtų gerai, jei ši praktika pasikeistų ir būtų laikomasi gero korporatyvinio valdymo modelio“, - teigė jis.

Politologas pabrėžė, kad iki šiol valstybės valdomų įmonių vadovų pasikeitimus susieti su valdžios pasikeitimu buvo galima pakankamai aiškiai, tačiau spėti, ko sulauksime dabar, nenorėjo: „Manau, kad iki šiol tokia įtaka buvo gana stipri. Pastaroji Vyriausybė įdėjo daug pastangų dėl gero korporatyvinio valdymo principų, bet reikia pripažinti, kad po praėjusių Seimo rinkimų įvyko nemažai pokyčių įmonių valdymo srityje, įskaitant vadovų pasikeitimus. Todėl praktika kol kas buvo tokia, kad valstybinių įmonių valdymas buvo smarkiai politizuotas ir tai rodo, kad pokyčiai valdančioje daugumoje veikia ir įmonių valdymą“.

R. Vilpišauskas akcentavo, kad valstybės valdomos įmonės turėtų savo veiklą nukreipti į savo pagrindinius tikslus, o „ne žvalgydamosi į tai, kokios partijos formuoja politiką, dalyvauti valdančioje koalicijoje ir panašiai“.

Politologas pastebėjo, kad valstybės valdomų įmonių generalinių direktorių postų paskyrimas primena ministrų portfelių dalijimąsi: „Vis dar daugelio politikų galvose yra toks supratimas, kad valstybės įmonių vadovai turi būti susiję su valdančiaisiais. Kartu tai yra ir derybinis įrankis koalicijos viduje ir instrumentas siekti trumpalaikių tikslų vardan populiarumo, aukojant ilgalaikius efektyvumo rodiklius versle“.

Tačiau ekspertas taip pat paminėjo, kad valstybės valdomų įmonių vadovų postais yra dalijamasi ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse. „Nesiečiau to su sovietiniu palikimu. Yra šalių, kur tokie politiniai ryšiai, kas yra vadinama klientelizmu, o kartais ir paprasčiausia korupcija, smarkiai paplitę, ir nebūtinai buvusiame sovietiniame bloke. Pavyzdžiui, kai kuriose pietų Europos ar Lotynų Amerikos šalyse galima tokių reiškinių aptikti“, - kalbėjo pašnekovas.

Geidžiamiausi – didžiausio kapitalo įmonių vadovų postai

Žilvinas Martinaitis

Su R. Vilpišausku sutiko ir politologas Žilvinas Martinaitis. „Įmonių vadovų veikla turėtų būti vertinama pagal rezultatus. Jei konkreti įmonė neteikia socialinių paslaugų, tai pagal pelną, kokius reikalavimus rezultatams kėlė valdyba. Bet praktikoje matome, ypač anksčiau, kad įmonių vadovų „šiltos“ vietos atitekdavo partijos bičiuliams“, - kalbėjo specialistas.

Pasiteiravus, kokios valstybės valdomų įmonių vadovų pozicijos yra pačios geidžiamiausios, pašnekovas spėjo, kad tų, kurios turi didžiausią kapitalą, strategiškai svarbios. Kaip pavyzdį, politologas paminėjo Lietuvos geležinkelius.

„Sudarant koaliciją gali būti „prekiaujama“ viskuo. Žinoma, gali būti ir taip, kaip su ministrų portfeliais. Bet jei taip yra – tai labai bloga tendencija. Valstybės įmonės tiesiogiai neturėtų būti politizuotos ir turėtų būti vertinamos pagal socialinių paslaugų kokybę arba pelną“, - sakė jis.

Ž. Martinaitis pastebėjo, kad politiniai valstybės valdomų įmonių vadovų paskyrimai gali būti žalingi įmonėms ir todėl, kad „politiniai paskyrimai nebūtinai koreliuoja su kompetencija“.

Vadovai keitėsi ne tik dėl valdžios, bet ir dėl skandalų

Vienos iš didžiausią apyvartą turinčios valstybės valdomos įmonės „Lietuvos geležinkeliai”, kurios apyvarta pernai metais siekė 1,591 mlrd. Lt vadovų postai gana stabilūs. Nuo 2000 m. įmonė turėjo tik du vadovus.

Nuo 2000 m. iki 2006 m. Lietuvos geležinkeliams vadovavo Jonas Biržiškis, tačiau jo pasitraukimą iš posto galėjo nulemti paviešinta informacija apie galimai neskaidrų įmonės konkursą, kurį laimėjo konsorciumas, kurio vienai iš įmonių vadovavo direktoriaus žentas.

Nuo 2006 m. į J. Biržiškio vietą atsisėdo Stasys Dailydka, kuris įmonei vadovauja iki šiol. 2008 m. valdžioje atsidūrus konservatoriams ir Susisiekimo ministru tapus liberalui E. Masiuliui, buvo pradėta kalbėti, kad šis postas yra socialdemokratų užuovėjoje.

Daug dažnesni vadovų pasikeitimai matomi Lietuvos pašte. 2007 m. savo 13 metų vadovavimo istoriją baigė Jonas Šalavėjus. Tų pačių metų vasario mėnesi generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Ernestas Vaidelys, kuriam po dviejų metų buvo pateikti STT įtarimai įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kyšininkavimo.

2009 m. spalio mėnesį Lietuvos pašto generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Andrius Urbonas. Neišdirbęs pusės metų 2010 m. kovo mėnesį jis neteko darbo dėl įtarimų turto prievartavimu. Po šio skandalo laikinai generalinio direktoriaus vietą užėmė Aidas Ignatavičius ir Lina Minderienė. 2011 m. balandį pastaroji buvo paskirta generaline direktore ir šias pareigas užima iki šiol. Lietuvos pašto apyvarta praėjusiais metais siekė 183 mln. Lt, grynasis pelnas – 0,736 mln. Lt. 2010 m. įmonė patyri 10,2 mln. Lt grynojo nuostolio.

Pakankamai dažnai keičiasi ir Lietuvos jūrų laivininkystės vadovai. Šiuo metu generalinio direktoriaus pareigas eina Audronis Lubys, vadovauti bendrovei pradėjęs šiais metais. Gegužės mėnesį įmonė liko be vadovo, kai nuo 2010 m. vadovavęs Arvydas Bogočionkas pasiprašė būti atleistas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nuo 2009 m. birželio vadovauja liberalas E. Gentvilas. Jis pakeitė tais metais kovo mėnesį postą palikusį Sigitą Dobilinską, kuris nuo 2001 m. buvo socialdemokratų partijos tarybos narys, o direkcijos vadovo postą pradėjo eiti nuo 2002 m. kovą.

Šiuos metus pelningai baigti žadančiam Tarptautiniam Vilniaus oro uostui nuo 2009 m. vadovauja Tomas Vaišvila.

Jis pakeitė 2008 m. atsistatydinusį Mindaugą Ivanauską, kuriam generalinio direktoriaus kėdė pradėjo klibėti jau po 2004 m. rinkimų į Seimą.

Energetikos sektoriuje vadovų kaita – ne naujiena

Valstybinės energetikos įmonės per pastaruosius aštuonerius metus sulaukė nemažai permainų, didžioji dalis jų vyko dėl konservatorių ir liberalų inicijuotos elektros ūkio pertvarkos. Dėl to energetikos įmonių vadovai keitėsi ne kartą.

Dvi elektros skirstomųjų tinklų įmonės RST ir Vakarų skirstomieji tinklai (VST) buvo reorganizuotos į vieną įmonę „Lesto“. Jos vadovu nuo įmonės veiklos pradžios, t.y. 2011 m., tapo buvęs RST generalinis direktorius A. Tarasevičius.

Nuo 2010 m. VST vadovavęs Rimantas Vaitkus tapo „Visagino atominės elektrinės“ vadovu, po to kai šios įmonės vadovas Šarūnas Vasiliauskas žuvo plaukdamas Kuršių mariomis. Tačiau prieš tapdamas VST vadovu, R. Vaitkus, premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybėje 1999 – 2001 m. dirbęs ūkio viceministru, 2009 m. trumpai vadovavo RST, prieš jį pakeičiant A. Tarasevičiui, po to - energetikos įmonei „LEO LT“. Pastaroji įmonė buvo įsteigta 2008 m. prieš Seimo rinkimus ir likviduota 2009 m. pabaigoje.

Pernai „Visagino atominės elektrinės“ apyvarta siekė 2,673 mlrd. Lt (11 proc. mažiau nei užpernai), įmonės nuostolis per metus padidėjo beveik 3 kartus, iki 108,964 mln. Lt užpernai. Bendrovė buvo įsteigta 2008 m. rugpjūtį, iki jos įsteigimo naujos atominės elektrinės projekto parengiamuosius darbus vykdė „Lietuvos energija“ Branduolinės energetikos departamentas, įkurtas 2006 m. pabaigoje.

A. Tarasevičius prieš tapdamas RST vadovu ėjo Vilniaus teritorinės statistikos valdybos direktoriaus pareigas, anksčiau dirbo „Invalda Construction Management“ generaliniu direktoriumi ir buvo atsakingas už „Invaldos“ nekilnojamo turto objektų statybą ir rekonstrukciją.

RST iki 2008 m. beveik tris dešimtmečius vadovavo Rimantas Milišauskas, tačiau 2008 m. jį pakeitė iš draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ atėjęs Gintautas Mažeika, kuris taip pat vadovavo ir LEO LT, prieš įmonės vairą perimant R. Vaitkui. Tuomet RST laikinuoju vadovu tapo Vytenis Kudinskas, o 2009 m. įmonei jau vadovavo R. Vaitkus, tačiau po kelių mėnesių jį pakeitė A. Tarasevičius, kuris įmonei vadovavo iki 2010 m. pabaigos, kai įmonė buvo reorganizuota į „Lesto“.

Antrajai į „Lesto“ reorganizuotai įmonei VST 2003 m. vadovavo Arūnas Keserauskas, tačiau vėliau tais metais jį pakeitė Darius Nedzinskas. 2007 m. įmonės generaliniu direktoriumi tapo Aidas Ignatavičius, o 2009 m. - Vytautas Kazimieras Aranauskas, kurį 2010 m. pakeitė R. Vaitkus.

“Lesto” apyvarta pernai siekė 2,245 mlrd. Lt (8 proc. mažiau nei 2010 m.), įmonė dirbo nuostolingai, bet per metus nuostolį sumažino 2 proc., iki 61,3381 mln. Lt.

Be to, 2010 m. iš „Lietuvos energijos“ licenciją vykdyti elektros perdavimo sistemos operatoriaus veiklą perėmė nauja įmonė „Litgrid“, kurios generaliniu direktoriumi tapo Virgilijus Poderys, buvęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas.

„Litgrid“ apyvarta pernai siekė 434,806 mln. Lt, t.y. 9 kartais daugiau nei užpernai, įmonės grynasis nuostolis 2011 m. siekė 16,779 mln. lt arba 2 kartus daugiau nei 2010 m.

„Lietuvos energijos“ vadovai taip pat keitėsi: nuo 2002 iki 2008 m. įmonei vadovavo Rymantas Juozaitis, kurį pakeitė Darius Masionis, tačiau po beveik metų, 2009 m. vasarą, įmonė sulaukė naujo vadovo – Aloyzo Koryznos. Nuo 2011 m. pradžios įmonei vadovauja Dalius Misiūnas.

„Lietuvos energijos“ apyvarta pernai augo 13 proc., iki 1,43 mlrd. Lt, o grynasis pelnas sumažėjo beveik 60 kartų, iki 1,526 mln. Lt.

Kituose sektoriuose vadovų kaina vyko lėčiau: dabartinis „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis, atėjęs iš LEO LT valdybos, 2010 m. pakeitė nuo 2002 m. įmonei vadovavusį Jurgį Aušrą. Pernai įmonės apyvarta augo 16 proc., iki 141,276 mln. Lt, o grynasis pelnas didėjo 1,7 proc., iki 45,235 mln. Lt.

DELFI primena, kad 2011 m. valstybės valdomų įmonių pardavimų pajamos siekė 6,552 mlrd. Lt (2010 m. – 6,405 mlrd. Lt, 2009 m. - 6,557 mlrd. Lt). 2011 m. šių įmonių bendras grynasis pelnas buvo neigiamas (-19,541 mln. Lt), 2010 m. pelnas siekė 11,732 mln. Lt, o 2009 – vėl buvo neigiamas (-23,449 mln. Lt). Iš įmokų ir dividendų valstybė iš savo valdomų įmonių 2011m. gavo 624,056 mln. Lt, 2010 m. - 155,526 mln. Lt, 2009 m. - 97,699 mln. Lt.

Valstybės valdomų įmonių duomenys


2009 m. (tūkst. Lt)2010 m. (tūkst. Lt)2011 m. (tūkst. Lt)
Pardavimų pajamos6 557 4136 405 1886 552 168
Bendrasis pelnas (nuostoliai)2 306 9852 248 8572 364 949
Grynasis pelnas-23 44911 732-19 541
Įmokos ir netipiniai mokesčiai valstybei97 699155 526624 056
Darbuotojų skaičius43 88541 62641 355


Ūkio ministerijos duomenys