Manoma, kad darbingo amžiaus žmonių nuo 15 iki 64 metų skaičius pradės mažėti jau 2015 metais. Naujų darbo rinkos dalyvių skaičius mažėja jau dabar ir 2020 metais, palyginus su 2010-aisiais, bus nukritęs 30 proc., rodo Pekine įsikūrusios tyrimų bendrovės „GK Dragonomics“ duomenys.
„Kinijos atveju, mažėja žmonių tarp jaunimo darbo jėgos, traukiasi vaikų, įsiliejančių į šią darbo jėgą, skaičius, bet didėja senstančios darbo jėgos skaičiai“, - sakė „Javelin Investments“ vyriausioji demografė Judith Banister.
2010 metais Kinijoje gyveno 110 mln. žmonių, sulaukusių 65 ir daugiau metų. Iki 2030-ųjų šis skaičius padidės daugiau kaip 100-u mln., rodo Jungtinių Tautų (JT) duomenys. 2050-aisiais vyresni negu 65 metai žmonės sudarys ketvirtadalį visų gyventojų.
Anksčiau šiais metais žurnale „China Economic Quarterly“ paskelbtame straipsnyje „Brookings – Tsinghua“ viešosios politikos centro Pekine direktorius Wang Fengas Kinijos demografinę struktūrą palygino su greituoju traukiniu, lekiančiu į nežinią.
„Gilūs demografiniai pokyčiai keičia šalies ateities parametrus“, - rašė Wang Fengas.
Per pastaruosius du dešimtmečius Kinijoje įvyko tai, ką ekspertai vadina „demografiniu palankios progos langu“. JT duomenys rodo, kad darbingo amžiaus Kinijos gyventojų skaičius nuo 1990 metų iki 2010-ųjų nuo 66 proc. išaugo iki 72 proc. Tai suteikė postūmį ekonominiam šalies augimui, kuris siekdavo iki 10 proc. per metus.
Tačiau dabar JT skaičiuoja, kad darbingo amžiaus Kinijos gyventojų skaičius 2050 metais bus nusmukęs iki 61 proc.
Vieno vaiko politika, Kinijoje įvesta 1977 metais, o dar po dviejų metų pradėta įgyvendinti visoje šalyje, sumažino gimstamumą ir tuo pačiu prailgino vidutinę gyvenimo trukmę.
