Visos išlaidos negali būti prioritetinės

Nacionalinio biudžeto išlaidos sudarys 29,5 mlrd. litų, jas numatyta didinti 781 mln. litų. Tiesa, atėmus ES paramą, išlaidų augimas bus perpus mažesnis ir sudarys 312 mln.

Ar tai yra blogai? Žinoma, būtų daug geriau, jeigu biudžeto išlaidos būtų užšaldytos 2012 m. lygyje. Finansų ministerija aiškina, kad išlaidos auga dėl: 1) Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, 2) ES paramos kofinansavimo, 3) brangstančio valstybės skolos aptarnavimo, 4) didėjančių Lietuvos įmokų į ES biudžetą.

Gyvendami ribotų išteklių pasaulyje ir turėdami ribotų išteklių biudžetą, turėtume nusistatyti prioritetus jo viduje. Jeigu prioritetas yra tai, kam numatytas didesnis finansavimas, tuomet Vyriausybė turėtų pasakyti, kas nėra prioritetas. Turint omenyje, kad visos nacionalinio biudžeto išlaidos siekia kone 30 mlrd. litų, nejaugi neįmanoma rasti nei vienos neprioritetinės srities? Be to, vargu ar reikia džiaugtis rekordine ES parama, nes tai reiškia ir rekordines išlaidas bendram paramos finansavimui (jau nekalbant apie tai, kad neretai ji panaudojama neefektyviai, iškreipia konkurenciją ir t.t.). Tuo tarpu brangstančios palūkanos rodo, kaip pavojinga turėti augančią skolą.

Neigiamas pokytis – sąlyginio biudžeto principo atsisakymas. Šį principą Lietuvos laisvosios rinkos institutas pirmąkart pasiūlė prieš daugiau nei dešimtmetį. Jo esmė – kad biudžeto išlaidos turėtų priklausyti nuo biudžeto pajamų. Kiekvienai programai būtų priskiriamas svarbos lygis, o tuomet, kai trūksta pajamų, išlaidos mažinamos mažiau svarbioms programoms. Tai buvo iš dalies įgyvendinta 2011 ir 2012 m. biudžetuose ir veikė kaip išlaidų limitas, užtikrinantis, kad deficitas neauga taip smarkiai. Kodėl šio mechanizmo buvo atsisakyta? Ypač turint omenyje riziką, kad naujoji valdžia gali nepagrįstai pagerinti ekonominių rodiklių projekcijas, suplanuoti didesnes išlaidas, o nepasitvirtinus optimistiniam pajamų planui šalis būtų pasmerkta augančiam deficitui ir skolai?

Tiesa, gerai bent jau tai, kad 2013 m. biudžete išlieka ankstesniuose biudžetuose įtvirtinta nuostata, kad atsiliekant nuo pajamų plano daugiau nei 3 proc. ir Vyriausybei konstatavus, kad deficitas gali viršyti 3 proc. BVP, keičiamas biudžetas įtvirtinant, kad deficitas neviršytų 3 proc. BVP. Deja, nėra aiškiai pasakyta, ar būtų mažinamos išlaidos, ar keliami mokesčiai – reikia tikėtis, kad tai būtų pirmas variantas.

Mokesčių pajamos augs ne tik dėl ekonomikos augimo

Nacionalinio biudžeto pajamos sudarys 28,8 mlrd. litų, tai yra 638 mln. litų daugiau nei šiemet. Planuojama, kad mokesčių pajamos augs dėl bendro ekonomikos augimo, tačiau yra numatytas ir mokesčių didinimas. 2013 m. įsigalios nauja žemės mokesčio redakcija, pagal kurią savivaldybės galės didinti šį mokestį nuo esamo 1,5 proc. tarifo net iki 4 proc. Taip pat įsigalios naujas žemės vertinimo būdas, dėl ko žemės mokestis galės išaugti net keliasdešimt kartų, o tai bloga žinia mokesčių mokėtojams.

Tvirtinant biudžetą numatyta didinti akcizus cigaretėms ir dyzelinui, siejant tai su ES reikalavimais. Tai reiškia, kad siekiant sumažinti šešėlinę ekonomiką šį klausimą reikia kelti nebe Lietuvos, bet ES lygiu.

Dėl ekonomikos ir darbo užmokesčio augimo planuojama surinkti daugiau iš PVM, GPM ir pelno mokesčio. Nors GPM pajamos didės 337 mln. litų, savivaldybėms iš šių lėšų teks vos 40 mln. litų, nes mažinama į savivaldybes pervedama GPM dalis nuo 61 iki 57 proc. Tai parodo neigiamą valstybės požiūrį į savarankišką savivaldą.

Dar vienas ženklas, kad mokesčių kėlimas nepasiteisino

Vis dėlto didėja ne visų mokesčių pajamos, pavyzdžiui, 2013 m. iš transporto priemonių mokesčių planuojama surinkti 10,5 proc. mažiau negu 2012 m., mokesčio už valstybinius gamtos išteklius – 13 proc. mažiau. Abu šie mokesčiai buvo žymiai padidinti nuo 2012 m. Nors gamtos išteklių mokesčio planą kol kas ir sekasi vykdyti, transporto priemonių mokesčio planas per pirmuosius 9 šių metų mėnesius buvo įvykdytas tik 94 proc., atsiliekant daugiau nei 8 mln. litų. Užuot pripažinus, kad šių mokesčių didinimas nepasiteisino ir kartu su biudžetu teikus jų sumažinimo projektus, siūloma paprasčiausiai mažinti pajamų planus, kas yra iš esmės ydinga.

Deja, biudžete taip pat nėra numatyta sumažinti naktinės mokesčių reformos metu “laikinai” padidintų mokesčių. Keliant mokesčius buvo teigiama, kad didinimai bus laikini, o pasibaigus ekonomikos sunkmečiui bus atšaukti. Ateinančiais metais šalies ūkis augs jau ketvirtus metus iš eilės, tad akivaizdu, kad jau seniai laikas tai padaryti.

Apibendrinant, 2013 m. biudžetas būtų geresnis, jeigu didinant išlaidas tam, kas yra būtina, jos būtų mažinamos tam, kas yra ne taip reikalinga; taip pat jeigu biudžete būtų išlaikytas sąlyginio biudžeto principas. Tvirtindama biudžetą, naujoji valdžia turės puikią progą atšaukti naktinės mokesčių reformos klaidas ir sumažinti visus padidintus mokesčius, tokiu būdu ištesėdama savo priešrinkiminius pažadus ir papildydama žmonių kišenes.