2012 m. trečiąjį ketvirtį šalies BVP siekė 29,734 mlrd. litų to meto kainomis. Iš viso per tris pirmuosius ketvirčius sukurta 83,504 mlrd. litų BVP to meto kainomis, o realus BVP pokytis, palyginti su atitinkamu 2011 m. laikotarpiu, sudaro 3,5 proc.
Šiais metais pridėtinė vertė augo daugumoje ekonominės veiklos rūšių įmonių. Teigiamą BVP pokytį, palyginti su praėjusiais metais, lėmė gerėjantys žemės ūkio, apdirbamosios gamybos bei vidaus prekybos rodikliai.
Patikslintais duomenimis, pirmąjį ketvirtį BVP sudarė 25,3 mlrd. litų, antrąjį – 28,471 mlrd. litų to meto kainomis ir, palyginti su atitinkamais 2011 m. ketvirčiais, padidėjo atitinkamai 3,9 ir 2,1 proc. Anksčiau skelbtas pirmojo ir antrojo ketvirčių BVP sudarė atitinkamai 25,299 mlrd. ir 28,64 mlrd. litų, pokytis – 3,9 ir 2,2 proc.
Šildymo sezonas pablogins paskutinio ketvirčio duomenis
„Žiemos sezono pradžią „papuošiančios“ rekordiškai didelės šildymo sąskaitos vers namų ūkius naudoti santaupas ir riboti antrojo arba trečiojo būtinumo prekių vartojimą. Atitinkamai patirs smūgį jomis prekiaujantys mažmeninės prekybos sektoriai, kurie vasaros pabaigoje sparčiai stojosi ant kojų ir įspūdingai augo, pavyzdžiui, prekyba drabužiais ir avalyne. Be to, šildymas ir kiti energetiniai ištekliai yra sudėtinė verslo įmonių sąnaudų dalis, todėl su šildymu susijusių išlaidų poveikis ekonomikai paskutinį šių metų ketvirtį – vienareikšmiškai neigiamas“, - mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jis teigia, jog nors eksportuojančios įmonės apsiprato su „darbščiojo Lietuvos ekonomikos „arkliuko“ vaidmeniu, toliau stiprinti savo pozicijas užsienio rinkose joms bus gana sunku“.
„Smarkiai susiaurės ribos tos sąnaudų ir kainų minimizavimo politikos, kurią mūsų bendrovės vykdė iki šiol ir kuri atnešė tikrai puikių rezultatų. Viena vertus, gamybos sąnaudų struktūrą slėgs brangstantys energetiniai ištekliai, kita vertus, mažėjant nedarbo lygiui ir išliekant didelei infliacijai, darbuotojai nebetoleruos atlyginimų įšaldymo. Rimtą paspirtį suteiktų techninis ir technologinis atsinaujinimas, tačiau šių metų viduryje investicijų procesą ištiko sąstingis. Stokojant „šviežių“ statistinių duomenų, kol kas neįmanoma atsakyti, ar investicijos pagyvėjo trečiąjį ketvirtį, tačiau viena aišku – be jų tikėtis nuolatinio gamybos efektyvumo kilimo būtų tiesiog naivu“, - sako G. Nausėda.
„Augimo spartėjimas buvo nulemtas daugiau vienkartinio pobūdžio veiksnių - išskirtinai gerų žemės ūkio rezultatai. Remiantis mūsų prognozėmis BVP metiniai augimo tempai IV ketv. turėtų sulėtėti vėl, o vidutinis metų rezultatas sudaryti apie 3 proc. Euro krizės problemos mūsų neaplenks, nors kaip jau buvo ne kartą minėta - eksportuojančios Lietuvos pramonės orientacija į sparčiai augančias kaimynines rinkas yra akivaizdus pranašumas recesijos kamuojamos euro zonos kontekste“, - sako „Danske Banko“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Metų pabaigoje tikisi grįžtant lėtesnį augimą
„Paskelbti trečiojo 2012 m. ketvirčio Lietuvos BVP augimo duomenys turėtų kiek pristabdyti kalbas apie antrąją krizės bangą, - dėsto DNB banko Ekonominių tyrimų padalinio vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius. - Naujausius BVP kaitos duomenis reiktų vertinti kaip ekonomikos sugrįžimą į šiemet jai būdingą augimo greitį, o ne reikšmingą augimo paspartėjimą. DNB bankas tikėjosi 4 proc. ūkio augimo trečiąjį ketvirtį, tad paskelbti rezultatai aplenkė lūkesčius.“
Pasak jo, vertinant BVP sudedamąsias dalis, teigiamais išlieka tiek eksportuojančios apdirbamosios pramonės, tiek vidaus vartojimu paremtos mažmeninės prekybos indėliai, o mažmeninė prekyba sparčiai auga nepaisant to, kad mažėja vidutinis realus gyventojų atlyginimas, gyventojų kiekis, emigrantų perlaidų sumos, didėja padedamų indėlių kiekis.
„Baltarusijos piliečių Lietuvoje išleidžiami pinigai nesudaro daugiau nei 5 proc. metinės šalies mažmeninės prekybos apyvartos. Tad vis dar gaji išlieka neoficialioji ekonomikos dalis. Valstybė dalį neoficialių pajamų galėtų įteisinti didindama minimalų atlyginimą bei viešuose pirkimuose įdiegdama saugiklius, nes dažnai valstybės noras nusipirkti paslaugas už kuo žemesnę kainą verčia verslą nemokėti mokesčių, - mano jis. - DNB banko Lietuvos BVP augimo prognozė visiems 2012 metams išlieka nekeista nuo šių metų kovo mėnesio: šiemet vis dar tikimės 3 proc. metinio augimo.”
„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad tikėtina, jog augimas metų pabaigoje šiek tiek sulėtės.
„Augimas šių metų pabaigoje ir 2013 metais priklausys ne tik nuo padėties euro zonoje, kuri, tikėtina, nebeblogės, bet ir nuo naujos vyriausybės ekonominės politikos. Nuosaikaus minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas gali padidinti vidaus paklausą, tačiau nepasvertas staigus jo didėjimas gali pakirsti kai kurių įmonių konkurencingumą ir slopinti naujų darbo vietų kūrimą bei investicijas“, - primena ekonomistas.
Pasak jo, šiemet trečiąjį ketvirtį neigiami lūkesčiai veikė ir namų ūkius – mažmeninės prekybos augimas sulėtėjo nuo 4 proc. antrąjį ketvirtį iki 3,2 proc. trečiąjį ketvirtį.
„Tačiau pagrindinė lėto vartojimo augimo priežastis buvo darbo užmokesčio tendencijos. Realus darbo užmokestis iki antrojo šių metų ketvirčio mažėjo jau tris su puse metų iš eilės ir, tikėtina, neženkliai pasikeitė ir trečiąjį šių metų ketvirtį. Pagrindinis namų ūkių vartojimo augimo šaltinis buvo sparčiai kuriamos naujos darbo vietos, tačiau ši tendencija ateityje gali sulėtėti“, - sako N. Mačiulis.
„Nors pastarojo ketvirčio skaičiai ir geri, tačiau tikėtina, kad 2012 m. paskutiniai trys mėnesiai bus kuklesni, nes blės anksčiau minėtas žemės ūkio ir apdirbamosios gamybos poveikis. Vidaus prekyba taip pat verčia nerimauti – prasidėjęs šildymo sezonas turėtų atitraukti dalį gyventojų išlaidų nuo kitokių vartotojiškų sprendimų. O ir bendrai lėtėjanti euro zonos plėtra slėgs augimo tempą“, - mano investicinio banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė Rūta Medaiskytė.
Nerimauja, kad Japonų ekonomistą supras tiesiogiai
G. Nausėda primena, jog dar vienas nežinomasis, kuris lems, kaip Lietuvos BVP augs ateityje – globalinės ekonomikos ir pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikos plėtra.
„Praėjusią savaitę mūsų šalį aplankė vienas iš šiuolaikinių pasaulio makroekonomikos šviesulių – Japonijos konsultacijų įmonės „Nomura Research Institute“ vyriausiasis ekonomistas Richardas C. Koo. Nepabijosiu pasakyti, kad susirinkę Baltijos regiono šalių Investuotojų forumo dalyviai, ko gero, išgirdo įtaigiausią per pastaruosius porą dešimtmečių šalyje girdėtą globalinės ekonomikos analizę. Jos leitmotyvas – centrinių bankų vykdoma pigių pinigų politika „atšipo“, kadangi įmonės elgiasi visiškai kitaip nei nurodyta vadovėliuose – siekia ne maksimizuoti pelną, o grąžinti skolas ir minimizuoti kitus finansinius įsipareigojimus“, - primena G. Nausėda.
Anot jo, nors R. C. Koo sako, kad tokiomis sąlygomis iniciatyvą turėtų perimti valstybių finansų politikos atstovai, kurie privalo ne dar labiau suveržti diržus, o kryptingu viešųjų išlaidų ir investicijų didinimu kompensuoti įmonių ir namų ūkių skolinimosi „apetito“ praradimą, Lietuvai šis scenarijus netinkamas.
„Tenka nuogąstauti, kad tokios rekomendacijos mūsų šalyje gali būti suvoktos pernelyg tiesmukai ir tapti praktinės politikos vadovu artimiausioje ateityje. Būkime realistais – pasaulio ekonomikos nuosmukį lėmė ne Lietuva, taigi ne ji ir privalo imtis atsakomybės už jos gaivinimą. Tai pirmiausia yra didelių ir stabilesnius viešuosius finansus turinčių valstybių - JAV, Vokietijos, Kinijos ir kitų – priedermė“, - dėsto G. Nausėda.
Gyventojams finansinis saugumas svarbiau nei nuvertėjančios santaupos
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, jog nors gyventojai mato, kad infliacija apkarpo jų santaupas, jie neskubės išlaidauti.
„Tie namų ūkiai, kurie mano, kad santaupų nenumatytiems atvejams jie jau turi pakankamai, blogėjančių lūkesčių erdvėje, pinigus vartojimo daiktams leis atsakingai, ir dairysis, kaip apsaugoti sukauptą turtą nuo žalingo infliacijos poveikio. Šiuo atveju dera pasverti tikėtiną pelningumą ir galimą riziką. Iki šiol matėme, kad dažniau vyravo atsargumas. Tačiau ateityje, ypač, kai kalbame apie tuos namų ūkius, kurie gauna didesnes pajamas ir yra gana ramūs dėl savo būsimųjų pajamų, tikėtina, kad noras apsaugoti turtą nuo galimos infliacijos stiprės, o baimė surizikuoti, siekiant išvengti infliacijos pavojaus, mažės, - mano ji. - Kita vertus, ta dalis gyventojų, kurie verčiasi iš vidutinių ar mažesnių pajamų, artimiausiu metu dėl brangaus šildymo sezono bus priversti riboti ne pirmojo būtinumo prekių vartojimą ar net naudoti santaupas. Jiems poreikis turėti santaupų ir toliau bus stiprus. Finansinio saugumo poreikio motyvai šiuo atveju stipresni už mažų palūkanų keliamą demotyvaciją.“
J. Varanauskienė primena, kad Darbo biržos duomenys rodo, jog bedarbių per trečią ketvirtį sumažėjo 0,4 proc. punktais, tačiau vartotojų nuotaikos prastėja – nuo birželio iki rugsėjo šiek tiek sumažėjo manančių, kad namų ūkio finansinė situacija bei šalies ekonominė situacija pagerės ir padaugėjo manančiųjų priešingai.
„Namų ūkių indėlių finansų institucijose suma nuo birželio pabaigos iki rugsėjo pabaigos sumažėjo 21,7 mln. litų. Liepą – rugpjūtį komerciniuose bankuose pasirašytų naujų vartojimo kreditų sutarčių suma šiemet buvo mažesnė negu pernai. Su prastėjančiais lūkesčiais „dera“ ir paskutiniais mėnesiais sulėtėjęs mažmeninės prekybos apyvartos augimo rodiklis. O stiprėjantį pesimizmą galima paaiškinti ir sezoniniu veiksniu – įžanga į šaltąjį ir brangųjį metų sezoną, - sako J. Varanauskienė. - Prastėjant lūkesčiams dėl ateities, namų ūkiai paprastai linkę mažiau išlaidauti. Ir tokio elgesio nebūtų galima pavadinti neracionaliu. Tačiau daugiau kaupti santaupų neskatina itin mažos palūkanos.“
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė mano, kad iš esmės namų ūkio finansinė situacija nesikeičia, nes realaus darbo užmokesčio augimas išlieka neigiamas, o namų ūkiai renkasi atsargų vartojimą.
„Namų ūkiams taupyti būtina tam, kad besikeičiant finansinei situacijai namų ūkis galėtų išlaikyti norimą gyvenimo kokybę ir būtų pasiruošęs skirtingiems gyvenimo etapams. Tai, kad Lietuvoje namų ūkių finansinis turtas yra sukoncentruotas indėliuose, palaipsniui turi keistis, kadangi žmonės priemones privalo rinktis pagal taupymo tikslus bei atrasti ilgalaikius taupymo ir investavimo instrumentus, kurie būtų tinkama alternatyva trumpalaikiams indėliams. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų santaupų yra indėliuose iki 2 metų, tačiau ilgu laikotarpiu toks pasirinkimas nėra finansiškai naudingas. Tam alternatyvų yra daug, tačiau jas pasirinkti namų ūkis gali pagal išsikeltų santaupų tikslų terminą ir priimtinos rizikos laipsnį“, - sako O. Bložienė.
Ji primena, kad namų ūkiai neskuba keisti savo įpročių ir nuomonės.
"Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį užregistruotas rekordinis nuo 2007 metų laisvų darbo vietų skaičius kol kas dar neatsispindi vartotojų lūkesčiuose, nes tą patį rugsėjį padaugėjo manančių, jog bedarbių skaičius augs. Iš esmės gyventojų elgsenos pokyčius gali nulemti realaus darbo užmokesčio didėjimas ir nedarbo mažėjimas. Kol kas šių pokyčių nejaučiantys namų ūkiai elgsenos neturėtų keisti. Vartojimas pagal savo galimybes ir taupymas turėtų išlikti kiekvieno namų ūkio prioritetų sąraše visais laikais", - dėsto O. Bložienė.
