Lietuvos banko atlikto komercinių bankų paslaugų sąnaudų tyrimo duomenys atskleidė, kad bankams grynųjų pinigų tvarkymas neatsiperka. Teigiama, kad 2011 m. tirtų kredito įstaigų pajamos už grynųjų pinigų tvarkymą siekė 90,4 mln. Lt, o sąnaudos 168,8 mln. Lt (128,6 mln. Lt – tiesioginės, 40,2 mln. - netiesioginės).
Viena kliento operacija bankomate kredito įstaigai kainuoja vidutiniškai 1,07 Lt (0,93 Lt – tiesioginės sąnaudos, 0,14 proc. - netiesioginės). Didžiulės sąnaudos verčia bankus galvoti, kaip pakeisti vartotojų įpročius, tačiau net didinant išgryninimo įmokas klientai ir toliau mokėjimo korteles verčiau naudoja išsiimti pinigams nei atsiskaityti už prekes ar paslaugas kortele.
Savivaldybių įmonės galėtų rodyti pavyzdį
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pripažįsta, kad išgryninimo įkainių didinimas – vienas iš būdų, kaip komerciniai bankai bando pakeisti vartotojo įpročius naudojantis mokėjimo kortelėmis.
„Bankai iki šiol subsidijavo ir nuostolingai aptarnavo grynųjų pinigų išdavimą iš bankomatų. Daugelis tuo naudojosi, nes buvo paprasta ir galvojo, kad tai nemokama funkcija. Laipsniškas kaštų padengimas (išgryninimo įkainis – DELFI) leis žmonėms apsispręsti, jog kur kas paprasčiau mokėti kortele. Išsiimti grynuosius nėra jokios logikos, jei vėliau mokama jais ten, kur galima atsiskaityti ir kortele. Keisti vartotojų įpročius bus naudinga tiek patiems vartotojams, tiek visam ūkiui“, - kalbėjo jis.
Jei už pinigų operacijas bankui nesumoka klientas, tai tenka daryti verslui, kuris teikia paslaugas ar prekes. Ar nesulauksime laikų, kai vis daugiau įmonių siūlys nuolaidas, kai klientai moka grynais, o ne kortele?
„Čia vėl kaštų klausimas. Jei jiems kortele bus brangiau (priimti mokėjimą – DELFI) nei aptarnauti grynuosius, ar kam (verslui – DELFI) reikės grynų, tai gali būti, kad tam tikros papildomos motyvacijos bus taikomos. Žinoma, tai nėra pageidautinos praktikos, bet nėra uždrausta įstatymu“, - atsakė S. Kropas.
LBA prezidentas tikino, kad gyventojai vis dar mielai naudoja mokėjimo korteles gryniems pinigams išsiimti, o ne atsiskaito jomis, nes tai beveik nekainuoja, be to, aktyvumas naudojant grynus pinigus leidžia įtarti šešėlinės ekonomikos mastą.
Pasiteiravus, ar išgryninimo paslaugų įkainių didinimas – vienintelis būdas pakeisti bankų klientų įpročius naudojantis mokėjimo kortelėmis, S. Kropas teigė, kad rezultatas turėtų būti pasiektas motyvacija ir aiškinimu.
„Administraciniai būdai ir ribojimai yra nepopuliarūs būdai, rezultato teigiamo neduoda. Bet yra paprastų būdų, kurie gali padėti. Reikėtų, kad į tai labiau įsitrauktų savivaldybių įmonės. Pavyzdžiui, daug žmonių nepatenkinti, kad Vilniečio kortele buvo galima atsiskaityti tik grynais. Viešojo sektoriaus schemose reikia numatyti ne archajinius atsiskaitymo būdus. Gydymo įstaigose turėtų būti modernesni ir lengvesni atsiskaitymai“, - sakė S. Kropas.
LBA atstovas, taip pat svarstė, kad atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis išaugintų modernesnės atsiskaitymo technologijos, kai, pavyzdžiui, itin nedidelius atsiskaitymus galima atlikti mokėjimo kortele neįvedus PIN kodo. Tačiau, jo nuomone, kažin, ar bankai investuos į tokius technologijų tobulinimus, kol atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis skaičiai palyginus maži ir nežadantys investicijų atsipirkimo.
Bankams reikia išsiugdyti naują kartą
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) su vartotojų elgsena studentus pažindinantis Arvydas Bakanauskas teigė, kad klientų elgesį ir įpročius nėra taip lengva pakeisti, o visiško populiarumo atsiskaitant mokėjimo kortelėmis galima tikėtis, kai užaugs su technologijomis itin artimai „draugaujanti“ nauja karta.
„Nagrinėjant vartotojų elgseną, pirmiausia reikėtų paklausti, kodėl žmonės dar naudoja grynuosius pinigus. Bankai dėl to tikrai nekalti. Tiesiog dar daugelyje vietų neveikia atsiskaitymai kortelėmis. O ir prekybos centruose kartais paaiškėja mokant, kad dėl techninių kliūčių kortelės nepriimamos“, - pastebėjo pašnekovas.
A. Bakanauskas teigė tikįs, kad bankams, siekiant, kad klientai atsiskaitytų vien kortelėmis, teks patiems išsiauginti naują klientų kartą: „Vartotojo elgsenos pakeitimas yra sunkus uždavinys. Tai gali būti net visos kartos reikalas. Suformuoti norimą vartotojo elgseną yra sunku. Reikia išsiugdyti savo kartą“.
Žinoma, to kredito įstaigoms taip pat nepavyks pasiekti už dyką. „Vartotojo elgsenos keitimas kainuoja. Tai išlaidos – ir marketingo priemonės, ir vartotojo mokymas, įpročių ir požiūrio įdiegimas“, - sakė A. Bakanauskas.
Pasiteiravus, ar bankai turi daugiau priemonių keisti vartotojų elgseną, atmetus išgryninimo įkainių didinimą, VDU dėstytojas teigė, kad šioje situacijoje galėtų puikiai suveikti integruotos lojalumo ir banko mokėjimo kortelės – klientui tam tikrose prekybos vietose taikoma nuolaida vien už tai, kad atsiskaitoma mokėjimo kortele, kuri susieta su parduotuvės lojalumo programa.
Kaip skelbia LBA, Europos centrinio banko paskaičiavimais 2011 m. ES gyventojas vidutiniškai banko kortele naudojosi 73,9 kartus, Lietuvoje – 33,2 karto. Šiuo metu Lietuvoje yra išduota beveik 3,7 mln. banko mokėjimo kortelių.
