"Gariūnai? Kodėl, po galais, tu nori tirti Gariūnus? Čia juk bardakas. Tai nusikaltėlių ir nešvari vieta, kuri neatskleidžia Lietuvos", - danei pareiškė vilnietė mokytoja. Tokie ir panašūs atsakymai pasigirsdavo visada, kai mokslininkė užsimindavo, kad rinkos ekonomikos plėtrą tyrinės Gariūnuose.
Iš tiesų Lietuvoje iki pastarojo meto nesigilinta į tikrąją Gariūnų turgaus reikšmę šalies ekonomikai ir žmonių gyvenimui. Situacija pasikeitė, kai trys Gariūnų turgavietę eksploatuojančios įmonės panoro 99 metams be konkurso išsinuomoti 32,5 hektaro Gariūnų žemės.
Trys bendrovės "Geruda", "Jurgena" ir "Posūkis" pernai parengė projektą "Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas "Gariūnai". Vilniaus apskrities viršininko administracija jau pritarė parko projektui ir parengė Vyriausybės nutarimo projektą, kuris "šiuo metu derinamas".
Vis dėlto, gal valstybei būtų naudingiau Gariūnų žemę išnuomoti aukcione, nei nuomos teisę perleisti be konkurso?
"Mums atrodo, kad kažkas nori pasisavinti mūsų sukurtą verslą, - "Lietuvos žinioms" sakė Aukštųjų Panerių įmonių asociacijos prezidentas Eugenijus Bulavas. - Miestai ir miesteliai jau išsidalyti, tad kažkieno žvilgsnis nukrypo į Gariūnus". Jis nenorėjo įvardyti projekto priešininkų.
Buvusi Seimo kontrolierė (dabar vaikų teisių kontrolierė) Rimantė Šalaševičiūtė sakė, kad Bulavas jau buvo skundęsis, kad su asociacijos įmonėmis stengiamasi "susidoroti". Kontrolierė tvirtina nenustačiusi, kad šios įmonės būtų ką nors pažeidusios. Greičiau esą priešingai - joms trukdo savivaldybėje dirbantys asmenys.
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Nijolė Steiblienė tvirtino nežinanti, kaip vertinti trijų bendrovių siekį išsinuomoti Gariūnų žemę 99 metams. "Nežinau, ar tai korupcija, neturiu nuomonės", - sakė parlamentarė. Politikei toks ilgas nuomos terminas atrodė keistas.
Plačiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose"
