Projekte numatoma, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos sieks 21,993 mlrd. Lt. Finansų ministerija skelbia, kad tai 312 mln. Lt daugiau nei planuota 2012 m.

Planuojami kitų metų nacionalinio biudžeto asignavimai įskaičiavus ES paramos lėšas – 29 mlrd. 539 mln. litų.

Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2013 m. sieks 18,15 mlrd. Lt, o su parama – 25,696 mlrd. Lt.

Kitais metais valstybės biudžeto deficitas - išlaidos viršys pajamas - turėtų sudaryti apie 697 mln. Lt (06 proc. BVP), o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys 2,5 proc. BVP.

Skelbiama, kad nacionalinio biudžeto išlaidos ateinančiais metais didės dėl skolos aptarnavimo (palūkanų), pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai ir įmokų į ES biudžetą.

Dar šių metų rugpjūčio mėnesio pradžioje formuodama 2013 m. biudžetą Finansų ministerija asignavimų valdytojams išsiuntė maksimalius finansavimo limitus. Buvo siekiama, kad biudžeto deficitas ateinančiais metais neviršytų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau pradiniuose strateginiuose planuose buvo nurodyta, kad lėšų pageidaujama gerokai daugiau.

Pagal Biudžeto sandaros įstatymą Vyriausybė biudžeto įstatymo projektą Seimui turi pateikti ne vėliau kaip 75 dienos iki naujų metų pradžios. Tuo metu Seimas valstybės biudžetą tvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios.

DELFI primena, kad 2012 m. nacionalinio biudžeto pajamos buvo planuojamos 21,073 mlrd. Lt (be ES ir kitos paramos lėšų – 7,131 mln. Lt), o išlaidos 21,681 mln. Lt (be ES paramos).

2012 m. planuojamos “Sodros” biudžeto išlaidos turėtų sudaryti 13,602 mln. Lt, o pajamos – 11,291 mlrd. Lt.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo suplanuotos 2012 m. biudžeto išlaidos ir pajamos – 3,986 mlrd. Lt.

Išlaidos didėja dėl ES įmokų, pirmininkavimo bei valstybės skolos

Antradienio vakarą po Vyriausybės posėdžio Finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad biudžeto rengimo metas nebuvo patogus: „Seimo rinkimų data nėra labai palanki biudžeto rengimui. Ši Vyriausybė pateikė biudžetą pagal tam tikrus objektyvius parametrus, kurie vargiai pasikeis pradėjus darbą kitai Vyriausybei – tai pirmiausia makroekonominė aplinka ir, antra, fiskalinės drausmės įstatymas, kuris apriboja išlaidų augimą 223 mln. Lt, lyginant su šių metų asignavimo lygiu“, - kalbėjo ministrė.

„Pats paskirstymas viduje skirtingoms Vyriausybėms gali atrodyti skirtingai. Tačiau, ką Vyriausybė į biudžeto projektą įtraukė, tai įtraukė, ko tikrai negalėjo neįtraukti, nes kai kurie dalykai yra nulemti arba objektyvių poreikių arba aplinkybių – pavyzdžiui, Lietuva pirmininkauja kitais metais Europos Sąjungoje ir tos lėšos reikalingos šitam veiksmui turi būti numatytos biudžete. Taip pat didės Lietuvos įmokos į ES biudžetą, nes 2011 m. gan ženkliai augo Lietuvos BVP. Taip pat kitais metais reikės padidinti skolos aptarnavimo eilutę, tikiuosi, jau paskutinį kartą, o paskui ta eilutė turėtų pradėti po truputį mažėti“, - tęsė I. Šimonytė.

Pasak ministrės, išvardintoms priežastims reikės apie 0,5 mlrd. Lt (įmokoms į ES biudžetą – 150 mln. Lt, pirmininkavimui – 140 mln. Lt, skolos aptarnavimo išlaidoms – dar apie 150 mln. Lt daugiau).

Taip pat I. Šimonytė pabrėžė, kad rengiant kitų metų reikėjo atsižvelgti į kai kuriuos Seimo sprendimus, pavyzdžiui naujas lengvatas transportui ir spaudai. Skaičiuojama, kad dėl šių dviejų lengvatų biudžetas neteks 100 mln. Lt, o kartu su pratęsiamomis lengvatomis vaistams ir šildymui iš viso biudžeto pajamos mažės apie 300 mln. Lt.

Finansų ministrė teigė, kad didesni asignavimai skiriami kultūrai (apie 10 proc. dėl didesnių pervedimų į Kultūros fondą) ir krašto apsaugai (siekiant, kad krašto apsaugos finansavimo santykis su BVP nemažėtų).

Paklausta apie sritis, kurioms iš biudžeto bus skirta mažiau ministrė sakė: „Iš institucijų išimami tie asignavimai, kurie gali būti išimti dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, kitais metais nevyks Seimo rinkimai, todėl atitinkamai yra sumažintas VRK biudžetas. Taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai yra mažinti mokinio krepšelio mažėjimu dėl mažėjančio mokinių skaičiaus mokyklose. Taip pat Žemės ūkio ministerijoje, kur didėja ES parama tam tikroms sritims, siūloma taupyti nacionalines lėšas“.

Iš institucijų išimami tie asignavimai, kurie gali būti išimti dėl objektyvių priežasčių. Pavyzdžiui, kitais metais nevyks Seimo rinkimai, todėl atitinkamai yra sumažintas VRK biudžetas. Taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai yra mažinti mokinio krepšelio suma, kuri mažėja dėl mažėjančio mokinių skaičiaus mokyklose. Žemės ūkio ministerijoje, kur didėja ES parama tam tikroms sritims, siūloma taupyti nacionalines lėšas.

Vyriausybės atstovė taip pat paminėjo, kad kitais metais valstybei reikės skolintis apie 7,5 mlrd. Lt, tačiau grynasis skolinimasis sieks 1 mlrd. - likę pinigai bus reikalingi ankstesnių skolų išpirkimui.

Mokesčių pakeitimai

2013 metais numatomi pokyčiai mokesčių srityje susiję su įsipareigojimais Europos Sąjungai, dėl kurių keisis dyzelino ir tabako gaminių akcizai, ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatomis.

PVM lengvatos

Seimo sprendimu nuo kitų metų įsigalios lengvatinis 9 proc. PVM tarifas keleivių ir bagažo vežimo reguliariaisiais maršrutais paslaugoms, laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams bei 5 proc. tarifas neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. Taip pat nuolat galioja 9 proc. tarifas knygoms ir neperiodiniams leidiniams.

Vyriausybė siūlo dar vieneriems metams pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui bei lengvatinį 5 proc. PVM tarifo taikymą kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių tiekimui.

Numatoma, jog dėl visų PVM lengvatų valstybės biudžetas gaus 472 mln. litų mažiau pajamų, tačiau nepratęsus PVM lengvatos vaistams maždaug 191 mln. litų didėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos kompensuojamiems vaistams. Dėl šios priežasties bendras neigiamas poveikis viešiesiems finansams mažesnis – apie 281 mln. litų.

Akcizai

Šiais metais baigiasi dyzelino akcizo pereinamasis laikotarpis, kuris truko nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Dėl šios priežasties nuo kitų metų sausio numatoma padidinti akcizo tarifą dyzelinui nuo 1 043 Lt iki ES reikalaujamo minimumo – 1 140 Lt už 1 000 litrų.

Nors Lietuva ir didina akcizą dyzelinui, jis ir toliau tradiciškai liks vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl didinamo akcizo vidutinė dyzelino litro kaina degalinėse galėtų padidėti apie 12 centų (įskaitant poveikį PVM). Tačiau konkretūs kainų pokyčiai priklausys nuo naftos ir jos produktų kainų tendencijų pasaulinėje rinkoje, naftos perdirbėjų bei pardavėjų kainodaros ir kitų veiksnių.

Nors pastaraisiais metais Lietuva taikė patį mažiausią akcizą Europos Sąjungoje, dyzelino kainos be mokesčių Lietuvoje nuolat būdavo didesnės nei kaimyninėse šalyse. Ypač ryškus kontrastas su Estija, kur dyzelino akcizas didesnis nei Lietuvoje, o kainos degalinėse skirdavosi nežymiai. Tuo tarpu dyzelino kaina be mokesčių Estijoje nuolat būdavo mažesnė keliolika ar net keliasdešimt centų už litrą.

Finansų ministerija taip pat analizavo padėtį  Lietuvos didmeninėje bei kaimyninių Europos Sąjungos šalių mažmeninėse rinkose, į kurias degalus tiekia „Orlen Lietuva“. Tendencijos liudijo, kad kaimyninių šalių mažmeninės rinkos žymiai operatyviau reagavo į pokyčius, įskaitant ir laikotarpius, kai „Orlen Lietuva“ mažino degalų kainas.

Planuojama, jog dėl padidinto akcizo dyzelinui valstybės biudžetas 2013 metais gautų apie 94 mln. litų papildomų pajamų.

Pagal ES reikalavimus akcizo tarifas Lietuvoje nuo 2018 m. visoms cigaretėms turės būti ne mažesnis nei 311 litų (dabar 232 litų) už 1000 cigarečių. Tam, kad būtų  išvengta staigaus akcizo šuolio, akcizas didinamas palaipsniui – pirmasis etapas vyko 2012 metais, kai minimalus akcizų tarifas Lietuvoje nuo kovo visoms cigaretėms keitėsi nuo 221 iki 232 litų už 1000 cigarečių, specifinis elementas didėjo nuo 132 Lt iki 140 Lt už 1000 cigarečių.

Planuojama, kad nuo kitų metų kovo įsigalios 244 litų už 1000 cigarečių minimalus akcizų tarifas, o specifinis elementas bus 148 Lt už 1000 cigarečių. Dėl šios priežasties cigarečių pakelis vidutiniškai galėtų pabrangti apie 30 centų, tačiau konkrečių kainų pokyčiai priklausys nuo gamintojų ir didmenininkų kainodaros sprendimų.

Nuo 2012 m. kovo mėn. didės akcizų tarifas cigarams ir cigarilėms iki 88 Lt už kilogramą. Kitam rūkomajam tabakui akcizų tarifas didės nuo 2012 m. sausio 1 d. ir bus 163 Lt už kg.

Planuojama, jog dėl padidintų akcizų tabako gaminiams valstybės biudžetas 2013 metais gautų apie 19 mln. litų papildomų pajamų.