Sutarties sudarymo mokestis – nuo 5,5 proc., BVKKMN (bendroji vartojimo kredito kainos metinė norma) – nuo 9,33 proc.” sudarė vartojimo kredito sutartį. Tačiau vartotojui buvo pritaikytos sąlygos: sutarties sudarymo mokestis – 10,9 proc. bei BVKKMN – 19,89 proc., t..y. vartotojui pasiūlytos sąlygos neatitiko komerciniame pasiūlyme numatytų sąlygų: sutarties sudarymo mokestis 5,4 proc. didesnis, o BVKKMN 10,56 proc. didesnis už pateiktą komerciniame pasiūlyme.
UAB „Ūkio banko lizingas“ bei „Bigbank“ AS filialas viešosiomis informacijos perdavimo priemonėmis skleistų komercinių pasiūlymų tipiniuose pavyzdžiuose nenurodė tikslaus sutarties mokesčio ir BVKKMN dydžių. Šiuos dydžius UAB „Ūkio banko lizingas“ bei „Bigbank“ AS filialas nurodė intervalu žymimu žodžiu „nuo“, t. y. pateikė žemiausią galimą kainos ribą, kuri realiai buvo pritaikyta tik labai mažai daliai vartotojų. Vienu atveju siūlomomis sąlygomis galėjo pasinaudoti tik 1 proc. sutartis sudariusių vartotojų. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas draudžia net ir faktiškai tikslią informaciją pateikti klaidinančiu būdu.
Vartojimo kredito reklamoje pateikiamo tipinio pavyzdžio paskirtis, vidutiniam vartotojui suteikti aiškią ir lengvai suprantamą informaciją bei sudaryti galimybę lengvai palyginti skirtingus vartojimo kredito pasiūlymus ir tokiu būdu padėti priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl sandorio. Vidutinis vartotojas, būdamas pakankamai informuotas ir atidus, galimai nebūtų pageidavęs įsigyti prekių, pasinaudodamas vartojimo lizingo paslauga, žinodamas, kad sutarties sudarymo mokestis ir BVKKMN gali būti kelis kartus didesni nei nurodyta komerciniame pasiūlyme. Tačiau dėl pateiktos informacijos nuslėpimo ar jos pateikimo neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku vartotojo patirtos laiko ir materialinės sąnaudos iki sutarties pasirašymo galėjo lemti, jog galiausiai vartotojas, patyręs tokias sąnaudas, priėmė sau nenaudingą sprendimą pasirašyti vartojimo kredito sutartį, kadangi, sužinojęs tikras paslaugos gavimo sąlygas ir nepasirašydamas minėtos sutarties, patirtų nuostolių.
Bendrovės komercinio pasiūlymo tipiniame pavyzdyje negalėdami nurodyti tikslaus sutarties mokesčio ir BVKKMN dydžių, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, privalėjo pateikti tipinius didžiajai daliai vartotojų taikomus galimus sutarties mokesčio ir BVKMN dydžius, atsižvelgdami į tai, kad šie dydžiai yra laikytini esmine informacija, kurią remdamiesi vartotojai priima sprendimus dėl sandorio.
UAB „Ūkio banko lizingas“ bei „Bigbank“ AS filialas tokiu būdu iškreipė vidutinių vartotojų ekonominį elgesį, kurie vadovaudamiesi komerciniame pasiūlyme pateikta informacija pagrįstai tikėjosi gauti paslaugą nurodytomis sąlygomis. Bendrovės, komerciniame pasiūlyme nurodydamos žemiausią galimą kainos ribą, galėjo numatyti, kad nurodyti žemiausi paskolos mokesčio ir BVKKMN dydžiai bus pateikti tik labai mažam vartotojų skaičiui, todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija konstatavo, kad bendrovės naudoja rinkodaros modelį, kurio metu vartotojams buvo pateiktas reklaminis jaukas – ypatingas kainos pranašumas, siekiant paskatinti vartotojus pasinaudoti bendrovės paslaugomis.
Valstybinė vartotojų teisų apsaugos tarnyba, atsižvelgdama į priimtus sprendimus, siūlo finansinių paslaugų savitvarkos institucijoms nusistatyti sąžiningos verslo praktikos ir/ar profesinio atidumo standartus, kuriais finansinių paslaugų teikėjai galėtų vadovautis ateityje reklamuodami akcijas, nepažeidžiant vartotojų interesų bei didinant vartotojų pasitikėjimą vartojimo kredito rinka.
