Produktukainos.lt duomenimis, šių metų spalio pradžioje aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, palyginus su pernai metų spalio mėnesiu, mažmeninėje prekyboje kainavo beveik dešimtadaliu mažiau (9,32 proc.), kvietiniai ekstra rūšies miltai – 6,1 proc. mažiau.
Renkasi ne pigesnius, o lietuviškus
Prekybos tinkluose akį patraukia lentynose atsirandančių vis daugiau lenkiškų miltų, kurie yra apie 10-20 proc. pigesni nei lietuviški. Tačiau parduotuvių atstovai teigia, kad visgi pirkėjai mieliau renkasi vietinę produkciją.
„Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė teigė, kad tinkluose prekiaujama keliais lietuviškais ir vienos rūšies lenkiškais miltais.
„Maždaug penktadaliu pigesni yra miltai iš Lenkijos. Lenkiškų miltų kilogramas kainuoja 1,49 Lt, lietuviškų – 1,85 Lt”, - sakė atstovė.
Pasak jos, pagal paskutinio pusmečio pardavimų duomenis lenkiškų miltų pardavimai sudarė tik 3 proc. visų kvietinių miltų pardavimų.
„Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat patvirtino, kad jo atstovaujame prekybos tinkle parduodami lenkiški miltai. Jie pigesni už lietuviškus maždaug 10 proc.
Pasak atstovo spaudai, parduodami lenkiški miltai sudaro apie 30 proc. visų miltų pardavimų.
Piginti leidžia augantis eksportas
„Bandome pagelbėti sunkiai Lietuvos ekonominei daliai“, - sakė verslininkas.
Pasak jo, mažinti miltų kainas šalyje grūdų produkcijos gamintojai sau leidžia augančio eksporto sąskaita.
„Piginti produkcijos vietinę kainą leidžia eksportas. Eksporto pajamomis dengiami vidinės rinkos kaštai“, - aiškino T. Barštys.
Verslininkas taip pat pritarė, kad prie miltų rinkos konkurencijos prisideda ir lenkiška produkcija: kaimyninė šalis gali pasidžiaugti palankesniu valiutos kursu bei mažesniu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
„Jei mūsų Vyriausybė mūsų šalies ekonomika rūpintųsi taip, kaip Lenkijos valdžia, būtų geriau. Dabar atrodo, kad mūsų šalis remia Lenkijos verslą, o ne Lietuvos“, - valdžią kritikavo T. Barštys.
Brangimo nemato
Miltų kainų kritimą skatina ne tik pigesnės produkcijos importas, bet ir rekordinis šių metų grūdų derlius Lietuvoje.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkodaros skyriaus mokslo darbuotojas Vidmantas Bradūnas DELFI patikino, kad nors viešoje erdvėje paskutiniu metu gąsdinama brangsiančiai miltiniais produktais, jis tokioms prognozėms nemato ekonominio pagrindo.
„Pažiūrėjus į tendencijas yra atvirkščiai. Nematau brangimo nei miltiniams produktams nei patiems miltams“, - patikino ekspertas.
V. Bradūnas teigė, kad Lietuvoje miltų kainoms nevaržomai augti trukdo mažesnių kainų produkcijos importas, kuris stabdo vietinių prekių kainų kilimą.
Taip pat 10 proc. miltų pigimui per metus įtakos turėjo ir padidėjusi pasiūla: „Dar birželio mėnesį skelbėme prognozę, kad bus daugiau nei 4 mln. tonų grūdų. Jei imsime maistinius – tai kviečių turime apie 30 proc. daugiau nei pernai, o rugių beveik dvigubai“.
Nors grūdų šiemet užderėjo kaip niekad gausiai, visgi supirkimo kainos didesnės nei pernai. Kaip aiškino specialistas, supirkimo kainas išaugino užsienio rinkos – kai kurios valstybės nukentėjo nuo sausros.
„Atsirado galimybė eksportuoti didesnėmis kainomis, grūdų supirkėjai už grūdus turėjo mokėti apie 15-20 proc. daugiau. Nors vidinės rinkos grūdų pasiūla nemaža, tačiau norintys parduoti produkciją perdirbėjai nelabai gali didinti kainas, nes žmonių perkamoji galia juk nedidėja. Jei verslininkai surado galimybę, kaip eksportuoti gali daugiau, atsirado galimybė mažinti kainas vidaus rinkai“, - pabrėžė V. Bradūnas.
DELFI primena, kad jau rašė apie lenkiško pieno įtaką Lietuvos pieno rinkai ir jo kainoms.
