Į kai kurių sostinės gyventojų pašto dėžutes šią savaitę įkrito sulankstyta reklama, primenanti laišką, kurioje kalbama apie galimybę „sumažinti krizės naštą“, kurią siūlo įmonė „Soscredit“.
Be greitojo vartojimo kredito taip pat reklamuojama paskola su turto įkeitimu. „Paskola užstatant nekilnojamą turtą nepriklausomai nuo gaunamų pajamų. Refinansuojame Jūsų paskolas, padengiame komunalines ir kitas išlaidas. Paskolos išdavimo sprendimas priimamas per 1-2 dienas. Kas mėnesį Jūs galėsite mokėti tik palūkanas, o grąžinimą galime atidėti net iki 3 metų. Atsižvelgiant į nekilnojamo turto amžių, paskirtį ir geografinę padėtį, kreditas gali sudaryti iki 70 proc. užstatomo nekilnojamo turto vertės“, - gyventojai viliojami tekstu popieriuje.
Paskola ir už jau įkeistą turtą
DELFI paskambinus į „Soscredit“ ir pasidomėjus, kaip vyksta paskolos su turto įkeitimu išdavimas, atsiliepusi mergina pasakojo, kad iš pradžių reikia pasidaryti turto vertinimą, kuris butui kainuoja 350 litų.
Jei nekilnojamas turtas pasirodo tinkamas įmonei, nuo turto vertės yra finansuojama iki 50 proc.
Pasiteiravus, kodėl reklamoje nurodoma, kad paskolą galima gauti iki 70 proc. nekilnojamo turto vertės, mergina atsakė, kad taip nutinka tik išskirtiniais atvejais, jei turtas „labai tinkamas“.
DELFI pasidomėjus, ar galima gauti paskolą užstatant butą, kuris yra pirktas su banko paskola, įmonės atstovė teigė, kad tai – įmanoma, tiesiog reikia iš banko sutikimo, kad klientas gali disponuoti tuo turtu.
Konsultantė teigė, kad turint tvarkingus dokumentus paskolos galima tikėtis jau po 4-5 d.
LBA: tai šešėlinė bankininkystė
„Nors tai ir nėra reglamentuota, tai yra gana neblogas kai kam uždirbimo būdas, kai įkeičiamas turtas. Paskolos davėjas nėra įpareigotas vykdyti jokių įpareigotų, atsakingų skolinimo principų, kurie yra reglamentuojami bankininkystėje“, - kalbėjo pašnekovas.
Pasak bankų specialisto, paskolos su turto įkeitimu, kurias siūlo greitojo vartojimo kreditų įmonės – ne naujiena. „Dabar Europoje yra kilusi iniciatyva, reglamentuoti visą šešėlinę bankininkystę ir tokios įmonės skolinimui turėtų vadovautis tais pačiais principais, tačiau teisės aktų kol kas nėra priimta“, - nuomonę išsakė S. Kropas.
Pašnekovas teigė, kad reklamoje minimos detalės nesukuria rimto paskolos davėjo įspūdžio. Bankams nuspręsti, ar suteikti paskolą užtrunka kur kas rečiau nei greitųjų kreditų įstaigoms. Taip pat komerciniuose bankuose veikia kredito komitetai. „O čia principas paprastas – paprastai sprendimą priima vienas žmogus, tik įvertina turtą. Jei jis vertingas, tai duoda paskolą. Jokių problemų dėl mokumo ar kitų dalykų jiems nekyla. Jei (klientas – DELFI) negalės grąžinti, tai antstoliai paims turtą“, - teigė LBA prezidentas.
P. Kropo, labai abejotinas ir „Soscredit“ darbuotojos teigimas, kad paskolą galima gauti už jau bankui įkeistą ir su paskola pirktą turtą: „Tokie atvejai yra pakankamai reti ir tik labai aiškiais atvejais su kita kredito įstaiga, užstatas yra žymiai vertingesnis. Tikrai ne su tokiu komerciniu skolinimu fiziniam asmeniui“.
Tinka ne pagal vertę, o pagal vietą
DELFI dar kartą susisiekus su įmone, jos atstovas Arūnas Janutėnas žurnalistei teigė, kad įkeitimui tinka visas likvidus nekilnojamas turtas, o po reklamų išplatinimo susidomėjusių yra.
Pašnekovas teigė, kad įmonei svarbu ne tai, ar norima įkeisti butą, ar žemę, bet kurioje geografinėje vietoje turtas yra.
Pasiteiravus, ar tikrai įmonė spėja užsitikrinti galimų klientų mokumą per porą dienų, darbuotojas patikino, kad paskolos gavėjas yra svarbus ir spėjama surinkti reikiamą informaciją.
Tačiau paklausus, ar galima būtų gauti paskolą už jau bankui įkeistą butą, įmonės atstovas žurnalistei jau teigė, kad tai neįmanoma.
Vartojimo kreditų dydžiui – ribų nėra
„Šiais reikalavimais siekiama, kad vartotojas būtų aiškiai informuotas apie tai, kad reklamuojamas kreditas teikiamas tik su sąlyga, kad įsipareigojimas grąžinti suteiktą kreditą yra užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), ir kad vartotojui būtų aiškios galimos pareigos šį kreditą grąžinti nesilaikymo pasekmės – galimybė netekti nuosavybės teisės į įkeistą turtą (kitaip tariant, įkeistą turtą prarasti)“, - komentavo Lietuvos banko Priežiūros tarnybos teisininkai.
Pagal Vartojimo kredito įstatymą, limitas, kokio dydžio paskolas gali teikti vartojimo kreditų įmonės nėra. Svarbu, kad kredito gavėjas savo skolos grąžinimą užtikrintų daikto įkeitimu, perduodant jį kredito davėjui.
Registrų centro duomenimis „Soscredit“ savo veiklą vykdo nuo šių metų balandžio mėnesio pabaigos.
