„Tarkime, šiandien jaunimui yra galimybių dirbant internetu užsidirbti, pavyzdžiui, kurti programas. Problema yra ta, kad dalis žmonių yra nemotyvuoti ir jie turėtų turėti alkį kūrybai, idėjoms, kurios reikalingos žmonėms ir iš to galima uždirbti bei kokybiškai gyventi”, - rašė pramonininkų atstovas.
Pasak jo, Vakarų Europos šalys sensta ir stokoja darbo jėgos ir jiems yra pigiau jau paruoštus specialistus perpirkti iš tokių šalių kaip mūsų.
„Mes tą suprasdami turime ieškoti vaistų, bet kol kas mes tik bejėgiškai stebime procesą. Pavyzdžiui, jeigu sudaryti konkurencines sąlygas vystytis privačios medicinos įstaigoms Lietuvoje, atsirastų daugiau darbo ir kvalifikuotiems jauniems medikams. Kodėl neemigruoja stomatologai?”, - retoriškai klausia R. Dargis.
Skaitytojo Dainiaus klausiamas, ar prie emigracijos neprisideda ir maži atlyginimai, kuriuos moka „ne Kubilius, ne Šimonytė”, R. Dargis teigė, kad mažus atlyginimus mokančių „darbdavių ateitis aiški”.
„Pas mus įmonėje nėra darbuotojų, kurie gauna minimalius atlyginimus. Žmogus yra kuriamo produkto centre, reikia mokėti už kokybišką darbą, tą noriu pabrėžti”, - teigia R. Dargis.
Tačiau jis nurodė ir kitą problemą – mažas pačių darbuotojų iniciatyvumas. Esą tokių įmonėje būna apie ketvirtadalį ir “jų nuolat trūksta”. „Tad kiekvieno darbuotojo karjera yra jo rankose, jei jis tobulės, nuo to priklausys ir jo
atlyginimas”, - teigė pramonininkas.
Jis sutiko su kai kurių skaitytojų pastabomis, kad darbo jėga Lietuvoje apmokestinama per daug, lyginant su Europa, tačiau esą mokesčių perskirstymas ekonomikos sveikatos nepakeistų.
„Pagrindinis mūsų (pramonininkų - DELFI) iškeltas reikalavimas - Lietuvos konkurencingumo didinimas per ekonomikos skatinimą, kitaip tariant, ekonomika turi tapti „šerdine" arba "stuburine" Lietuvos politikos dalimi. Nuo ekonomikos sveikatos priklauso mūsų žmonių atlyginimai, mokesčiai, pensijos ir taip toliau. Sutinku, kad darbo jėga yra apmokestinta per daug, tačiau jeigu žiūrėti į Lietuvos biudžetą ir, pavyzdžiui, pakeitus turto apmokestinimą ar kapitalo apmokestinimą, problemos vis tiek neišspręstume. Per mažai žmonių dalyvauja BVP kūrime”, - nurodo R.Dargis.
Siūlo bendradarbiauti verslui ir savivaldybėms
Skaitytojo Andrejus prezidento klausė, ką daryti provincijos miestams, kur „pramonės praktiška nėra, migracija didžiulė”. R.Dargis nurodė, kad padėtų vietos valdžios bendradarbiavimas su verslu.
„Miesto vadovams, kuriems rūpi miesto ateitis, tiek verslo įmonių vadovams, reikėtų daugiau dirbti kartu, kad pasinaudoti ateinančia ES parama, kad būtų galima plėsti verslus, priimti daugiau žmonių į darbą ir kurti darbo vietas, o tokiu būdu miestas turėtų perspektyvą”, - receptą pateikia pramonininkų atstovas.
Pasak jo, „valstybėje žmonių kūrybingumas ir jų išlaisvinta energija yra pamatinis valstybės sėkmingo vystymosi garantas”.
