Kiek vėlesnių metų kino kronikose – tuomet skambiai ateities miestu vadinto Sniečkaus mokyklos, o jose - vaikai, besimokantys lietuvių kalbos.

Tik kalbėti lietuviškai daugelis taip ir neišmoko, ir jokių iškilmių apie trisdešimt tūkstančių gyventojų turinčiame ir daugiau kaip dešimtmetį Visaginu vadinamame mieste, atrodo, nebus. Nuotaika ne ta. Nors jau užaugo ir savo vaikus augina čia gimusi karta, Visaginą vadinanti savo namais, daugelio akyse – nerimas.

Ar netaps Visaginas antru Didžiasaliu?

…Ištuštėjusios gatvės ir namai užkaltais langais – tokią nelinksmą savojo miesto ateitį regi ne vienas visaginietis. Savo gyvenimą sieję su atomine jėgaine, kai kurie Visagino gyventojai “Pinigų kartos” žurnalistams prisipažino iki paskutinės akimirkos netikėję, kad paskutinę 2004-ųjų dieną vis dėlto bus paspaustas lemtingasis mygtukas, ir Ignalinos atominė elektrinė bus pradėta stabdyti. O dabar ją, darbdavę ir maitintoją, vis dėlto uždaro…

Ir nors darbo jėgainėje užteks dar daugeliui metų, su ja savo ateitį sieję žmonės kol kas tebegyvena ištikti savotiško šoko: kur dirbs, kiek uždirbs, kaip gyvens.

Žmonės atleidžiami pamažu

Per kelerius pastaruosius metus iš Ignalinos atominės elektrinės (IEA) jau atleista per pusantro tūkstančio žmonių. Didžioji dalis, kaip teigia IAE personalo direktorius Feliksas Markevičius, išėjo patys. Vieni dėl sveikatos, kitus išlydėjo į pensiją. Nemažas būrys atleistas ir dėl restruktūrizacijos, bet vietoj kai kurių cechų įkurtos savarankiškos įmonės, kuriose šie žmonės ir dirba.

Nemažai ir tokių, kurie nelaukdami kol įmonę ims stabdyti, susirado kitą darbą ir išvažiavo į Angliją, Rusiją, Ukrainą. Tarp pastarųjų - nemažas būrys perspektyvių ir įmonės uždarymo metu ypač reikalingų specialistų. F.Markevičius pripažįsta, kad pastarųjų netektis IAE vadovams kelia nerimą, tačiau kaip nors juos sustabdyti suteikiant papildomų socialinių garantijų – nėra galimybių.

Pasak personalo direktoriaus, su panašia problema susidurdavo ir kitos šalys, todėl jie stengėsi pasiekti, kad ypač reikalingiems specialistams būtų galima pasiūlyti papildomas garantijas, tačiau atkakliai raginusi uždaryti atominę ir žadėjusi padėti spręsti finansavimo problemas, ES jau parodė savo nagučius – kategoriškai atsisakė už tai mokėti. Kaip ir pavyzdžiui, buhalteriams, kurie skaičiuoja atlyginimus pirmajame bloke tebedirbantiems atomininkams…

Didžiausias priešas – permainų baimė

Šiemet įspėjimus jau gavo dar pora šimtų – programuotojai, tekintojai, elektrosuvirintojai, šaltkalviai, valgyklos darbuotojos – iš viso trisdešimties profesijų atstovai. Tarp jų, kaip ir ankstesniais metais, nestinga ir tokių, kurie patys rašo prašymus išeiti. Tačiau ir tie, kurie su įmone atsisveikinti nenorėtų, bus atleisti tik po metų, 2006-ųjų pradžioje. Priklausomai nuo darbo stažo ir gauto atlyginimo, į rankas jie gaus nuo 3 iki 20 tūkstančių litų.

Galima spėti, kad nemažos kompensacijos, o dar labiau - baimė ką nors keisti skatina ir dabar reorganizuoti rengiamo centralizuoto remonto cecho darbininkus rašyti prašymus atleisti iš darbo. Keista, bet jie, atrodo, pamiršo, kad sukūrus savarankišką įmonę, jie taps nepriklausomi nuo IAE ir galės vykdyti ne tik jos užsakymus? Ir darbo aukštos kvalifikacijos profesionalams tikrai netruks.

Bet galvoti ir ieškoti pelningų užsakymų tuomet jau reikės patiems. Kaip ir naujo darbo. Tačiau pagrindinė problema – kad jie nemoka to daryti. IAE nepriklausomos profsąjungos pirmininko pavaduotojas Rimantas Kumpis pripažįsta, kad žmonės, kurie 20 metų dirbo vienoje įmonėje, neblogai uždirbo ir niekad nesuko galvos dėl ateities, neturi įgūdžių, kurių reikia norint sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Jie paprasčiausiai nepratę pakovoti už save, nemoka savęs pateikti darbo rinkai.

Problema – kalbos barjeras ar tingumas?

Visagino mero Vytauto Račkausko teigimu, apie 70 proc. darbo vietų mieste vienaip ar kitaip susiję su atomine jėgaine. Todėl miesto savivaldybė ir IAE regiono plėtros agentūra jau prieš kelerius metus pradėjo rengtis jėgainės uždarymui. Ir nors kol kas yra tik viena didelė siuvimo įmonė, kurioje dirba apie tūkstantis žmonių, sėkmingai dirba daug mažesnių, kuriose darbuojasi nuo keliolikos iki kelių dešimčių žmonių. Per trejus pastaruosius metus bedarbių Visagine sumažėjo visu tūkstančiu ir š.m. sausio 1 d. jų buvo kiek daugiau negu 1 300.

Besibaiminančius likti be darbo visaginiečius turėtų raminti ir tai, kad mieste jau trūksta kvalifikuotų statybininkų, siuvėjų, kai kurių kitų profesijų atstovų. Padėti persikvalifikuoti atsižvelgiant į tai, kokių profesijų atstovų labiausiai reikės, pasirengusi ir darbo birža.

Tačiau “Pinigų kartos” kalbinti šio miesto gyventojai iš anksto nusiteikę, kad bus blogai: tiek siuvyklose, tiek stalių cechuose, tiek kitose įmonėse teksią dirbti po 12 valandų, o gaus minimumą. Tai ko jiems ten eiti?

Visagino senbuvis, vienas buvusių jėgainės vadovų, o dabar pensininkas Edmundas Krūminis jiems atsako: “nenori visaginiečiai dirbti sunkaus darbo. Viena – popieriukus ant stalo dėlioti, kita – siūti, mūrą mūryti ar lentas pjauti.”

Dar vienos problemos šiandien apskritai jau neturėtų kilti. Besibaiminantys, kad neteks darbo visaginiečiai, prieš kelias dešimtis metų čia atvažiavę taip ir neišmoko kalbėti lietuviškai. Tad ar verta stebėtis, kad kol jie verkšlena, kiti tame pačiame Visagine po kelis darbus turi?

Savarankiškas verslas visaginiečių nevilioja

Nenorintys pusvelčiui lenkti nugaros kitam visaginiečiai raginami imtis savo verslo. Savivaldybė ir IAE regiono plėtros agentūra parengė specialias programas ir apčiuopiamai skartina smulkų ir vidutinį verslą, lengvatinėmis sąlygomis suteikia iki 100 tūkstančių litų kreditą. Paramos, tinkamai parengus projektus, galima tikėtis ir iš ES struktūrinių fondų. Tačiau visu tuo kol kas naudojasi tie, kurie jau anksčiau ėmėsi verslo. Arba atvykstantys į Visaginą.

Siekiant padėti savarankiško verslo patirties neturintiems ir darbo atominėje jėgainėje neteksiantiems žmonėms, Visagine prieš metus įkurtas ir Verslo inkubatorius. Jo specialistai pataria, kaip įkurti įmonę, nemokamai konsultuoja, pigiau negu kitur mieste išnuomoja patalpas biurui. Tačiau kaip teigė Verslo inkubatoriaus vadybininkė Jelena Plešak, tik vienas kitas ateina jau turėdamas idėją ir prašo patarti, kaip ją įgyvendinti. kiti tiesiog sako: “aš noriu ką nors daryti, jūs sugalvokite, ką”…

Arba dar paprasčiau. Pamiršdami, kad bet ką gaminti ir parduoti galima ne tik Visagine, kartoja lyg gerai išmoktą pamoką: “Neapsimoka. Kad ir ką begamintum, nebus elektrinės, nebus kas perka…” Ir net čia pat buvusioje IAE statybos bazėje įsikūrusios, apleistus pastatus suremontavusios ir sėkmingai visoje Lietuvoje savo gaminius parduodančios įmonės kol kas jų nuostatų nepakeičia.

Naujos darbo vietos savaime neatsiranda

Sudėtingiausia situacija, prognozuoja IAE regiono plėtros agentūros direktorius Arnoldas Abramavičius, bus po 2-3 metų. Mat tuomet iš jėgainės jau bus atleista nemažai žmonių, ir jeigu iki to laiko nebus sukurta pakankamai darbo vietų, bedarbių gretos labai išaugs ir socialinė situacija gali komplikuotis. Kad to nenutiktų, jo teigimu, reikia, kad kasmet būtų sukurta apie 200 naujų darbo vietų.

Tačiau jau dabar akivaizdu, kad vienas miestas ar regionas bręstančios problemos neišspręs. Reikia, kad čia kuo greičiau kurtųsi naujos didelės įmonės.

Jos ateis, įsitikinęs Visagino meras V.Račkauskas. Bet tik tuomet, jeigu jų ketinimus plėtoti verslą Visagine, parems ES struktūriniai fondai, jeigu buvusiame pramoniniame rajone bus sukurtos sąlygos plėtoti šiuolaikišką industrinę zoną. Nauji keliai, vandentiekis, kitos komunikacijos – tai tik dalis darbų, kuriuos atliks investuoti Visagine bus patrauklu. Visa tai kainuoja ne vieną milijoną litų. V.Račkauskas: “Norint sukurti vieną darbo vietą, reikia mažiausiai 60 tūkstančių litų. Dabar atominėj dirba 3,5 tūkstančio žmonių, tai iš viso rekia apie 180 mln. Aš manau, kad pati valstybė neturėtų investuot, bet ji gali sudaryti palankias sąlygas.”

Antro Didžiasalio Lietuvoje nebus

Vis dėlto antruoju Didžiasaliu Visaginas netaps. Sausio pabaigoje Vyriausybė patvirtino Ignalinos atominės elektrinės pirmojo ir antrojo blokų eksploatavimo nutraukimo programą 2005-2009 metams ir patikslino nutraukimo etapus.

Vyriausybės nutarimu įvardijamas antrasis etapas - pasirengimas išmontuoti nereikalingus įrenginius (2005-2009 m.), trečiasis - nereikalingų įrenginių išmontavimas ir pastatų griovimas, teritorijos rekultivavimas (2010-2030 m.).

Taip pat bus plėtojama panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų tvarkymo infrastruktūra. Numatytos papildomos elektrinės darbuotojų socialinės ir užimtumo garantijos, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra šiame regione ir kt.

Programa finansuojama iš ES paramos lėšų IAE eksploatavimui nutraukti, kitų fondų, mūsų valstybės biudžeto.