J. C. Junckeras per Slovėnijos premjero Janezo Jansos vizitą šalyje paragino Slovėniją diegti būtinas reformas kiek įmanoma greičiau, praneša Liuksemburgo radijas "Radio 100,7".

"Mano manymu, reformos, kurias paskelbė Slovėnijos premjeras ir vyriausybė, bus įgyvendintos artimoje ateityje, - žurnalistams sakė J. C. Junckeras. - Taip pat manau, kad Slovėnijai neteks prašyti tarptautinės paramos".

Neseniai pasirodė pranešimų, kad Slovėnija taps kita euro zonos valstybe, kuri bus priversta paprašyti tarptautinių kreditorių pagalbos. Parlamentas delsia įgyvendinti ekonomines, fiskalines ir darbo reformas, būtinas norint sumažinti viešąsias išlaidas iki tvaraus lygio.

"Slovėnija vis dar turi potencialo išsikapstyti iš krizės savo jėgomis - jeigu darysime tai, ką turime daryti, - sakė J. Jansa žurnalistams. - Manau, jog dabar dauguma Slovėnijos gyventojų suvokia, kad situacija rimta ir kad yra dalykų, kuriuos daryti privalome".

Tiek J. Jansa, tiek J. C. Junckeras pabrėžė, kad Slovėnijos reformos yra svarbios ne tik pačiai Rytų Europos šaliai, bet apskritai visai euro zonai, nes dar vienos bloko šalies kreipimasis dėl tarptautinės paramos tik labiau destabilizuotų situaciją euro zonoje.

Prieš dvi savaites Slovėnijos premjeras sakė, kad šalies pinigai gali baigtis jau spalį ir kad "skolintis yra praktiškai neįmanoma".

Bet su tuo nesutinka Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) prezidentas Suma Chakrabarti. Jis įsitikinęs, kad Slovėnija yra pajėgi pati išspręsti savo problemas. "Slovėnija šias problemas gali išspręsti be išorinės pagalbos", - naujienų agentūrai STA sakė jis rugsėjo pradžioje.

Slovėnijos finansų ministras Janezas Suštersicas interviu dienraščiui "Delo" šeštadienį taip pat pabrėžė, kad "nėra jokių oficialių paskaičiavimų, jog Slovėnijai reikalinga išorinė parama".

Slovėnija į ES įstojo 2004-aisiais, o į euro zoną - 2007 metais.