Policijos duomenimis, pernai šalies gyventojams paskirta bemaž 90 mln. Lt baudų, o surinkta 52 mln. Lt. Kad pažeidėjams būtų sunkiau išvengti atsakomybės, nuo 2013 m. liepos visi administraciniai teisės pažeidimai turėtų atsidurti viename registre, o baudų surinkimas bus patikėtas vienai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Tačiau antstoliai įsitikinę, kad rengiama baudų išieškojimo sistema tebus nuolaida piktybiškai mokėti baudas vengiantiems pažeidėjams, nes priverstinio išieškojimo procedūros jiems nekainuos.
Nesurenka apie pusę baudų
Policijos pareigūnai įsitikinę – naujos pažeidėjų registravimo ir baudų administravimo tvarkos reikia, kad visuomenėje nevyrautų nebaudžiamumo atmosfera. „Užtikrinant bendrą nuoseklų visų pažeidimų fiksavimą, administravimą ir gerinant baudų surinkimą, sudaromos sąlygos keisti visuomenėje įsivyravusį nebaudžiamumo už administracinius teisės pažeidimus suvokimą“, – sakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas Aleksandras Samulevičius.
Policijos departamento duomenimis, kasmet šalies gyventojai „užsidirba“ baudų už maždaug 100 mln. Lt, tačiau jų sumoka tik apie pusę. Pernai iš policijos paskirtų 89 mln. Lt baudų surinkta 52 mln. Lt, 2010 m. nusižengėliai vietoje 102 mln. Lt sumokėjo
47 mln. Lt, 2009 m. iždas buvo papildytas 44 mln. Lt, nors paskirta baudų už 97 mln. Lt.
Šiuo metu nėra sukurtos bendros informavimo apie asmeniui paskirtas baudas už administracinius teisės pažeidimus ir jų mokėjimo terminus sistemos. Įstatymams nusižengusius piliečius baudžia ne tik policijos pareigūnai, bet ir aplinkosaugininkai, veterinarijos ir maisto saugos, augalų apsaugos specialistai bei kt. Pažeidėjams skirtas įvairias baudas administruoja daugiau kaip 80 institucijų.
Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais norima standartizuoti ir suvienodinti baudų administravimo procesus įvairiose institucijose. Projektas „Elektroninių paslaugų informacinės sistemos, skirtos ne ginčo tvarka paskirtų baudų fiziniams ir juridiniams asmenis administruoti, sukūrimas“ finansuojamas ES lėšomis.
Numato papildomas sankcijas
Centralizavus baudų valdymą, įstatymams nusižengę ir baudų nesumokėję asmenys gali sulaukti papildomų sankcijų. „Jei gyventojas nebus sumokėjęs visų jam paskirtų baudų, jos gali būti išieškotos ir iš mokesčių permokų: permoka jam būtų grąžinama išskaičiavus baudų skolas“, – apie naujas sankcijas aiškino V.Vildžiūnaitė. Vidaus reikalų ministras Artūras Melianas pareiškė, kad administracinių baudų nemokantys asmenys gali būti baudžiami ir neišduodant jiems veiklos licencijų.
Naujasis administracinių teisės pažeidimų registras turėtų būti integruotas į bendrą ES sistemą, tad išvengti atsakomybės bus sunkiau ir Lietuvoje prasižengusiems tautiečiams emigrantams bei užsieniečiams.
Rengėjai tikina, kad nauja tvarka bus paranki gyventojams, nes esą bus patogiau mokėti baudas. „Visi mokėjimai bus atliekami vienu įmokos kodu ir matomi vienoje duomenų bazėje, tad pažeidėjui nebereikės į atitinkamą instituciją pristatyti kvito. Informacija apie baudą gyventojui bus prieinama per VMI interneto portalą, todėl jis galės sekti savo mokėjimus ir prievoles valstybei. Taip bus sudarytos sąlygos skaidresnei, aiškesnei ir labiau centralizuotai valstybės baudų apskaitai, be to, bus išvengta dalies papildomų su baudos išieškojimu susijusių sąnaudų“, – aiškino VMI viršininko pavaduotoja.
Skatins ignoruoti baudas?
Antstoliai VRM parengtą naują baudų išieškojimo tvarką vertina nevienareikšmiškai.
„Pertvarkymai turės įtakos visiems mokesčių mokėtojams, nes planuojama baudų išieškojimo sistema yra ne kas kita, kaip valstybės nuolaida pažeidėjams. Pastarąjį dešimtmetį atsiskaityti už laiku nesumokėtų baudų išieškojimą buvo pažeidėjų pareiga, o po pertvarkymų šios procedūros bus vykdomos valstybės biudžeto lėšomis. Pažeidėjui, piktybiškai vengusiam sumokėti baudą, priverstinio išieškojimo procedūros nekainuos ir jis atsidurs tokioje pačioje padėtyje, kaip ir sąžiningas mokėtojas. Ar tai neskatins ignoruoti prievoles?“ – retoriškai klausė Lietuvos antstolių rūmų (LAR) prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas.
LAR vadovas pripažino, kad antstoliams sumažės darbo, kai VMI sėkmingai išieškos baudas. Tačiau jei VMI neišieškos baudų iš skolininkų sąskaitose esančių lėšų, darbo antstoliams tik padaugės. „Asmenys, išsisukinėjantys mokėti baudas, turės daugiau laiko įvairioms manipuliacijoms, todėl daugeliu atvejų išieškojimui tinkamo turto sumažės ar net visai nebeliks (turtas gali būti perleidžiamas šeimos nariams ir pan.). Tokiais atvejais priverstinis išieškojimas bus sudėtingesnis, truks ilgiau ir bus daug sunkiau pasiekti realių rezultatų“, – įsitikinęs A.Selezniovas.
Antstoliai pabrėžia, kad geram rezultatui pasiekti būtinas ne tik skolininko mokumas, bet ir veiksmingas išieškojimas, kai operatyviai taikomos visos būtinos vykdymo priemonės – skolininko sąskaitų, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas bei kiti apribojimai.
„Zuikiai“ nemoka baudų
LAR praneša, kad išieškoma vidutiniškai 20–30 proc. įsiskolinimų. „Palyginti su valstybinio išieškojimo sistemos, veikusios iki 2003 m., rezultatais, kai realus išieškojimas tesiekdavo 5–9 proc. grąžinamų skolų, tokie duomenys pakankamai geri“, – pabrėžė A.Selezniovas.
Antstoliai tvirtina, kad kuo mažesnė skola, tuo didesnė tikimybė ją grąžinti. Pirmo šių metų pusmečio duomenimis, mažiausių skolų (iki 200 Lt) kategorijoje baigiant procesus realiai išieškota 54 proc. įsiskolinimų, o išieškant 200–1 000 Lt skolas – 42 proc. Didesnių skolų išieškojimo rezultatai įprastai būna kuklesni.
Išieškant skolas dažniausiai tenka vaikytis viešojo transporto „zuikius“ ir Kelių eismo taisyklių pažeidėjus. Antstoliai skundžiasi, kad labai dažnai nepavyksta rasti skolininkų: deklaruotos gyvenamosios vietos adresu daugelis negyvena, kiti būna išvykę į užsienį.
Kita problema, su kuria susiduria antstoliai, – skolininko lėšų „atpažinimas“. Pagal įstatymą skolų negalima išieškoti iš įvairių socialinių pašalpų, vaikams mokamų išlaikymo ir kitų tikslinės paskirties išmokų. Tačiau kredito įstaigos, saugodamos klientų privatumą, antstoliams neteikia informacijos apie klientų sąskaitose esančių lėšų kilmę, o patys skolininkai irgi nelinkę pranešti apie gaunamas pašalpas. Todėl kai sąskaitos areštuojamos, o tokios lėšos pervedamos už skolas, nukenčia ir socialiai pažeidžiamų asmenų, ir išieškotojų, ir antstolių interesai.
Komentaras
Virginijus Mačėnas, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas
VMI perėmus baudų administravimą, policijos pareigūnai turės daugiau laiko atlikti savo tiesioginį darbą. Galima pastebėti, kad baudų, paskirtų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, surenkama daugiau nei už viešosios tvarkos pažeidimus. Tokių baudų išieškoma 60–70 proc. Gerai būtų, jei už nedrausmingo vairuotojo pažeidimus baudas tektų mokėti ir automobilio savininkui, kuris leidžia kitam vairuoti savo automobilį. Jei vairuotojas nesumoka baudų, skolas galima būtų išieškoti iš automobilio savininko.
