„Manau, kad šiemet prieš rugsėjo 1-ąją turgus sulaukia panašaus kiekio pirkėjų kaip ir kiekvienais metais, nes ir vaikams, ir žmonėms prieš sezoną reikia apsipirkti. Kiekvienais metais pirkėjų prieš rugsėjį padaugėja, tai – normalu“, - sakė Gariūnų turgavietės plėtros vadovė Roberta Vaičiulienė.
Tačiau skaičių, kiek žmonių apsilanko Gariūnų turgavietėje, nėra.
„Prekybos centrai matuoja žmonių srautus, mes – nematuojame. Matome, kad pirkėjų yra, jeigu pirkėjų nebūtų, tuomet galbūt ir mums reikėtų matuoti pirkėjų srautus, žiūrėti, ką daryti. Šiandien matome, kad pirkėjų yra, nesiskundžiame ir pardavėjų stygiumi, pavyzdžiui, naujajam B korpusui, kuris šiuo metu dar yra statomas, sulaukėme tiek prašymų, kad galėtume užpildyti visas vietas ir dar netgi daugiau“, - dėsto R. Vaičiulienė.
Kainos Gariūnuose, kaip ir anksčiau, yra įvairios: pirkėjai gali įsigyti kuprinių, kurių kainos siekia nuo 30-40 litų iki kelių šimtų, batų, kurių kainos taip pat kyla nuo 10-15 litų, kosmetikos, kvepalų, buities reikmenų ir kitų prekių.
Nauja, tai, jog prekybininkai dengtose turgavietėse nuo šių metų gegužės turi naudoti kasos aparatus – didžiausioje sostinės turgavietėje „Gariūnuose“, pasak R. Vaičiulienės, kasos aparatus turi dauguma. Tačiau DELFI apsilankius prekybos vietoje, kasos aparatus teko pamatyti tik keliose vietose – prekybininkai gali naudotis išimtimis ir kurį laiką vietoje kasos čekių privalomai išduoti kvitus.
„Nuo šių metų gegužės yra nauja tvarka, kad prekiautojai turi būti su kasos aparatais ir visi pardavėjai tai žino: lauke juos turėti neprivaloma, o viduje jau turi būti kasos aparatai arba išrašomi kvitai“, - sakė R. Vaičiulienė.
Pasak jos, kasos aparatus turguje dirbantys pardavėjai vertina kaip papildomą finansinę naštą, tačiau žmonėms nori dirbti, todėl ir laikosi naujų reikalavimų.
„Iš pradžių, aišku, pardavėjams nauja tvarka nelabai patiko, bet ką darysi – prieš vėją nepapūsi. Žmonės turi dirbti, kad parneštų į šeimas pinigų, tad jie dirba su kasos aparatais, - teigia R. Vaičiulienė. - Tiesa, yra numatytos lengvatos, bet jos yra sunkiai suprantamos. Kiek esu apžiūrėjusi prekyvietę, visi yra arba su kasos aparatais, arba išrašo kvitus.“
Išimtys - trumpalaikės
Mokesčių inspekcijos numatytos išimtys skelbia, jog kasos aparatų dengtose turgavietėse galima nenaudoti pirmus 6 mėnesius, kai asmuo pradeda veiklą, arba nusprendžia keisti veiklos rūšį, pavyzdžiui, imasi individualios veiklios užuot dirbęs su verslo liudijimu. Tokia išimtis numatyta tam, kad žmogus nepatirtų papildomų išlaidų pirkdamas kasos aparatą, jei po pusmečio nuspręs atsisakyti nepasiteisinusios veiklos. Lengvatų yra ir daugiau, tačiau net ir besinaudojantys išimtimis turi visiems pirkėjams išrašyti pirkimo kvitus, nepriklausomai nuo to, ar asmuo jų paprašo.
Lauko turgavietėje arba lauko sąlygomis dirbantiems prekybininkams kasos aparatų turėti nereikia, tačiau pirkėjams paprašius, jiems turi būti išrašomi kvitai.
„Gyventojai, negalėdami pasinaudoti nei viena iš lengvatų, tačiau manantys, kad yra konkrečių aplinkybių, dėl kurių kasos aparato jie negalėtų naudoti, turi teisę kreiptis į vietos Mokesčių inspekciją, kuri įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes“, - sako Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Kasos aparato taip pat nereikia, prekybininkams, kurie išsiima verslo liudijimą dienai – dviems ar prekiauja savo pagamintais produktais, tautinio paveldo gaminiais.
Smulkieji ir didieji nesutaria
Kasos aparatų naudą prekybininkai vertina skirtingai: smulkiųjų atstovai pyksta, jog padidėjo administracinė našta ir kasos aparatai nedavė prognozuotos naudos, o didieji sako, jog kasos aparatai užtikrina konkurenciją.
“80-90 proc. Lietuvos turgaviečių yra lauko sąlygos. Žmonės ten apyvartos, kuri yra leidžiama ne PVM mokėtojui, niekada nesuprekiaus. Nežinau, kam reikėjo turgavietėse kasos aparatus įvesti - pasekmių analizės nėra. Kol kas kasos aparatų duotas rezultatas yra toks, kad arba turgavietės palaipsniui nyksta, arba į jas ateina stambesnis verslas. Su mėsa taip ir atsitiko – verslo liudijimus pakeitė įmonės ir beveik 30-40 proc. verslo liudijimų turėtojų, prekiavusių mėsa, išėjo iš turgaviečių. O juk ir iki šiol įmonės galėjo eiti ir dirbti į turgavietes, jeigu ten tokie pyragai – pamatytų, kaip yra iš tiesų“, - vardija Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Ji teigia sutinkanti, jog kasos aparatų reikia stambiesiems prekybininkams, tačiau esą smulkiuosius tokia administracinė našta verčia atsisakyti verslo.
„Žmonės išvažiuoja, nebeišsilaiko, nesuprekiauja. Kasos aparatai buvo išmonė, kuri pakenkė smulkiesiems. Dėl didmenininkų nieko nesakau, manau, jiems kasos aparatai yra reikalingi“, - dėsto Z. Sorokienė.
Tačiau kitokios nuomonės laikosi Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas.
„Kasos aparatai turgavietėse yra būtini užtikrinti sąžiningą prekybą ir tuo pačiu sąžiningą konkurenciją tarp prekybininkų. Ne paslaptis, kad turguose tos pačios prekės pigesnės nei šalia esančiose parduotuvėse tik dėl to, kad turgaus prekeiviai “sutaupo” mokesčių sąskaita.
Atsižvelgiant į smulkaus verslo specifiką, Mokesčių inspekcija yra nustačiusi išimtis kada kasos aparatų nereikia, kad nesusidarytų per didelė mokestinė našta. Tad, šiai dienai kasos aparatų priešininkai jau nebeturi jokių svarių argumentų, išskyrus asmeninį interesą išsaugoti nesąžiningą konkurenciją prieš sąžiningus prekybininkus bei interesą nemokėti valstybei mokesčių. Mes palaikome, tikimės ir laukiame daug rimtesnio darbo iš kontroliuojančių institucijų užtikrinant skaidrią apskaitą turgavietėse“, - sako jis.
Mokesčių inspektoriai tikrina
Nuo gegužės Mokesčių inspekcija Lietuvos turgavietėje iš viso atliko daugiau kaip 900 patikrinimų ir juos planuoja vykdyti toliau.
„Atkreipiame dėmesį, kad visų pirma jie buvo atliekami, siekiant informuoti prekeivius apie naujus reikalavimus bei paaiškinti jų taikymą. Šis darbas tęsiamas iki šiol, tad turgavietės tikrai nestokoja mokesčių administratoriaus dėmesio. Pavyzdžiui, Gariūnų verslo centre vizitavimų metu prekeiviams buvo aiškinama apie norminių aktų pasikeitimus dėl Elektroninių kasos aparatų naudojimo, dokumentų išrašymo, buvo pildomi Individualią prekybos veiklą turgavietėse vykdančių gyventojų kontroliniai klausimynai. Vizitavimų metu iš viso bendrauta su 501 prekeiviu, su kai kuriais prekeiviais ir ne vieną kartą, nustatytos 150 prekybos vietų, kurios nuolat uždarytos“, - dėsto A. Klerauskas.
Pasak jo, prekybininkams, kurie neįsiklausė į Mokesčių inspektorių įspėjimus, gresia baudos.
„Remiantis pasirinktinai stebėtų prekeivių apskaitos duomenimis, galima daryti išvadą, jog pradėjus pajamų apskaitai naudoti kasos aparatus apskaitomos pajamos vidutiniškai išaugo trečdaliu“, - skaičiuoja A. Klerauskas.
Mokesčių inspekcijos duomenimis, šiemet per I pusmetį atliktų 1,907 tūkst. operatyvių patikrinimų turgavietėse metu, už nustatytus pažeidimus surašyti 580 administracinių teisės pažeidimų protokolai, iš jų 184 – dėl kasos kvito neišdavimo, 139 - dėl neregistruotos veiklos vykdymo, 132 - dėl nepateiktų prekių įsigijimo dokumentų. 51 protokolas surašytas dėl apskaitos taisyklių pažeidimo ir nustatytas 41 atvejis kai asmenys prekiavo be kasos aparato. Taip pat mokesčių inspektoriai nustatė 6 asmenys, kurie turėjo registruotis PVM mokėtojais, taip pat buvo surašyti 9 protokolai dėl nelegalaus darbo.
Už prekybą be kasos aparato numatyta piniginė bauda nuo 500 Lt iki 1 tūkst. Lt, už kasos aparato kvito neišdavimą – įspėjimas arba bauda nuo 100 Lt iki 200 Lt, o už gautų pajamų neapskaitymą – nuo 200 Lt iki 500 Lt.
