Pridėkime dar masinius bankų skyrių uždarymus mažesniuose Anglijos miestuose bei kaimeliuose, ir turėsime šimtus tūkstančių pasipiktinusių žmonių, todėl kasdien daugėja kiek kitokius, mažiau įprastus bankų darinius pasirinkusių klientų.
„Handelsbank“
Kas jie tokie? Tikriausiai nemažai lietuvių klientų nuostabai, tai didžiausias Švedijoje ir trečias pagal dydį bankas Skandinavijos šalyse. Šis jau bemaž pusantro šimtmečio dirbantis bankas (įkurtas 1871 metais) pristato save kaip vieną iš patikimiausių bankų visoje Europoje. Jis veikia jau 22 šalyse bei turi 750 padalinių. Jungtinėje Karalystėje įsikūręs kaip periferinis bankas nuo 1988 metų, kai Londone buvo atidarytas pirmasis padalinys, tuomet taikęsis į emigravusių skandinavų poreikius, šiuo metu jis aktyviai plečiasi: per praėjusius metus atidaryti net 27 nauji padaliniai Didžiojoje Britanijoje.
Kuo jie kitokie? „Handelsbank“ kaip vieną iš didžiausių savo kozirių prieš kitus Jungtinėje Karalystėje veikiančius bankus išskiria savo autonominį valdymą ir administraciją, t. y. kiekvienas banko skyrius visoje šalyje veikia kaip atskiras mažas verslas, kuris paprastai įdarbina žmones būtent iš to regiono ar vietos, kuriame veikia tam, kad klientui banke būtų sukuriama „sava“ atmosfera tiek atliekant įprastas bankines operacijas, tiek bendraujant su asmeniniu vadybininku. Kita įdomi detalė apie „Handelsbank“ yra ta, jog šis bankas viešai neskelbia, kokias palūkanas, paskolas ar mokesčius už paslaugas taiko – jie pritaikomi kiekvienam klientui pagal jo kredito reitingą ir finansines aplinkybes.
„Metro Bank“
Kas jie tokie? „Metro“ įsiveržė į Jungtinės Karalystės „didžiųjų gatvių“ bankus su trenksmu prieš keletą metų ir nuo to laiko nuolatos taikosi atsiriekti vis didesnę pyrago dalį nuo didžiųjų komercinių bankų stalo. Tai pirmasis bankas po 100 metų (!), sumanęs įkelti koją į itin konservatyviai Anglijoje suvokiamą bankinę nišą. Kol kas, turėdamas tik dvylika mažmeninės bankininkystės skyrių M25 ribose (aplink visą Londoną), „Metro“ neslepia ambicijų iki 2020 metų visur atidaryti dar 180 bankų.
Kuo jie kitokie? Visų pirma, savo ekscentriškumu ir absoliučiai novatoriškais metodais bankui dirbtinai suteikti žaismingumo: čia galite atsinešti nors ir visą maišą smulkaus nominalo pensų ir specialioje „Arbatpinigių skaičiavimo mašinoje“ juos greitai išsikeisti į popierines kupiūras. Taip pat į „Metro“ galite ateiti su šunimi, ir jis čia bus pagirdytas ir prižiūrimas banko darbuotojų, kol susitvarkysite pageidaujamus finansinius reikalus. Vienas iš jų – debetinės kortelės išdavimas dar tą pačią dieną – yra išskirtinė paslauga, kurios neturi didieji komerciniai bankai. Šiame iš pirmo žvilgsnio spalvingame banke teikiamos ir kitos paslaugos, tokios kaip paskolų išdavimas, taupomosios sąskaitos atidarymas ir valiutų keitimas.
„Secure Trust Bank“
Kas jie tokie? Tai dar viena netradicinė bankines paslaugas teikianti institucija, įkurta prieš 60 metų Vidurio Anglijoje. Jos pagrindinis tikslas ir veikimo principo išskirtinumas nepakito iki šių dienų – tai koncentruotis į taupomuosius klientų indėlius ir išduoti labai mažai paskolų. Taip „Secure Trust“ nuo praėjusio amžiaus vidurio tapo itin saugiu banku indėliams laikyti, nes jis nesikoncentruoja į paskolų rinką, priešingai nei didieji milžinai. Ši finansinė įmonė neturi nei vieno atskiro banko skyriaus, tad jos didžiojoje gatvėje neišvysite. Pageidaudami šio banko paslaugų turėtumėte kreiptis per pašto skyrius „Post Office“ arba per kitą banką, „Barclays“, kuris su „Secure Trust“ jau ne vienerius metus bendradarbiauja, tačiau tai atskiros institucijos.
Kuo jie kitokie? Taupomąją sąskaitą čia gali atsidaryti kiekvienas pilnametystės sulaukęs klientas, nepriklausomai nuo jo kredito istorijos. Čia yra išduodamos „Prepaid MasterCard“ kreditinės kortelės, tai yra, norėdami naudotis kreditinės kortelės privalumais, turėtumėte ją prieš tai papildyti iki pageidaujamos išleisti sumos, panašiai kaip debetinę. Taip pat „Secure Trust“ klientams suteikiamos nuolaidos daugelyje didžiųjų šalies prekybos centrų.
Kredito unijos
Viena iš populiariausių mums įprastą bankininkystę papildančių nišų – tai kredito unijos. Jungtinėje Karalystėje jos žinomos kaip ne pelno organizacijos, turinčios savo aiškiai apibrėžtą misiją – kredituoti bendruomenes ir atskirus regionus per juose veikiančias kredito unijas. Tai puikus įrankis vyriausybei „įpumpuoti“ papildomą injekciją pinigų, skirtą vienai ar kitai bendruomenei, kad šios galėtų lengviau išduoti kreditus ir paskolas sunkiau arba brangiau jas įprastame banke gaunančioms šeimoms. Šiuo metu vyriausybė per ateinančius trejus metus yra numačiusi skirti 38 mlrd. svarų sterlingų bendruomenėms visoje šalyje. Kredito unijų populiarumas per pastaruosius keletą metų išaugo stulbinamai: nuo 2006-ųjų jos padvigubino savo klientų skaičių. Ne mažesnio susidomėjimo laukiama ir ateinančiais metais, bankams dar nenoriai arba už didelius procentus teikiant paskolas, ypač būsto paskolas.
Taigi tokias naujoves arba papildomas įprastai bankininkystei paslaugas teikia bene populiariausios ir greičiausiai augančios alternatyviosios finansinės institucijos Jungtinėje Karalystėje. Be abejo, iki didžiųjų šimtmečiais veikiančių komercinių bankų joms dar teks įveikti ilgą kelią, tačiau, kaip jau esu ne kartą minėjęs, kuo didesnis paslaugų spektras ir kuo didesnis pasirinkimas, tuo visuomet bus laimingesnis klientas.
Didieji bankai apgaudinėjo gyventojus, verslą ir vyriausybes
Septyni didieji pasaulio bankai, šaltinių iš JAV teisėsaugos duomenimis, stos prieš teismą dėl neteisėtų tarpbankinių palūkanų normų nustatymo. Praėjusį ir šį mėnesį šaukimus į teismą jau gavo „Barclays“, „Citigroup“, „Deutsche Bank“, „JPMorgan Chase“, HSBC, „Royal Bank of Scotland“ ir UBS bankų vadovai.
„Barclays“ bankas dar iki teismo proceso iš JAV ir Didžiosios Britanijos priežiūros institucijų sulaukė blogų žinių. Už neteisingų duomenų pateikimą siekiant paveikti tarpbankines palūkanų normas LIBOR vienas didžiausių Jungtinės Karalystės bankų buvo nubaustas 300 mln. svarų sterlingų bauda. Remiantis LIBOR palūkanų norma nustatomos paskolų ir kreditinių kortelių palūkanos.
„Barclays“ nuo 2005 iki 2009 metų siekė kuo mažesnio LIBOR, kad būtų galima skolinti už mažesnes palūkanas ir pritraukti daugiau klientų. LIBOR šifruojamas kaip Londono (bankų – red.) siūloma tarpbankinė palūkanų norma. Kitaip tariant, tai yra palūkanos, už kurias vieni kitiems bankai skolina svarais. Ši norma nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos priežiūros institucijoms pateikia didieji pasaulio bankai. Pateikdami neteisingus duomenis, bankai gali iškreipti LIBOR.
LIBOR taip pat naudojamas nustatant palūkanas kai kurių šalių valdžios leidžiamoms obligacijoms. Būtent dėl to septynių bankų atstovai netrukus turėtų stoti prieš teismą JAV. Remiantis LIBOR visame pasaulyje įvykdoma operacijų už trilijonus svarų sterlingų per metus.
„Barclays“ bankas neteisingus duomenis teikė net pirmaisiais krizės metais. Taip jis galėjo sumažinti šoką dėl įstrigusio skolinimosi, o priežiūros institucijos manė, kad banko finansai yra geresnės būklės, nei jie buvo iš tikrųjų.
