Tokius duomenis atskleidžia SEB užsakymu rinkos tyrimų ir verslo konsultacijų grupės TNS atlikta apklausa.
„Duomenys rodo, kad ir lietuviai, ir kitų Baltijos šalių gyventojai apie pensiją susimąsto tik jai artėjant. Žmonės paprastai kuria planus ne daugiau kaip penkiolikai metų į priekį, todėl apie pensiją galvoti pradeda būdami maždaug 50 metų. Kitos galimos kaupimo senatvei atidėliojimo priežastys yra, ko gero, emocinės – daugelis mano, kad pensija bus labai maža, todėl paprasčiausiai vengia apie tai galvoti“, – tyrimo rezultatus komentuoja „SEB investicijų valdymo“ generalinis direktorius Gediminas Milieška.
Baltijos šalių gyventojai senatvėje tikisi gauti apie pusę (49 proc.) dabartinių savo pajamų. Optimistiškiausiai nusiteikę estai, kurie tikisi turėti 53,3 proc. dabartinių pajamų, didžiausi pesimistai – latviai, manantys kad sulaukus pensinio amžiaus teks gyventi iš 44,4 proc. dabartinių pajamų. Lietuviai, nepaisant to, kad yra labiausiai įsitikinę, jog pensijos bus itin mažos, tikisi gauti 51,9 proc. savo dabartinių pajamų.
Tyrimo duomenimis, lietuviai planuoja, kad net 72 proc. senatvėje jų gaunamų pajamų sudarys „Sodros“ skiriama valstybinė pensija.Tuo tarpu latviai tikisi, kad valstybinė pensija sudarys 61 proc., estai – vos 42 proc. visų pajamų senatvėje.
Paklausti apie galimybes senatvėje turėti daugiau lėšų, lietuviai ketina rinktis bene įvairiausius būdus, palyginti su latviais ir estais. Apklausos duomenimis, 27 proc. tautiečių planuoja pajamas senatvėje padidinti dirbdami užsienyje, 24 proc. jų yra apdraudę savo gyvybę, net 12 proc. ketina investuoti ar jau investuoja į akcijas.
Estai 13 proc. pajamų senatvėje ketina gauti toliau dirbdami, dar tiek pat – iš privačių pensijų fondų. Tuo tarpu latviai bene labiausiai pasikliauja antros pakopos pensijų fondais.
Kaip parodė duomenų analizė, ketvirtadalis lietuvių įsitikinę, kad savo senatvėje gaunamų pajamų padidinti niekaip neįmanoma.
Iš viso apklausti 3 026 15–74 metų respondentai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
