Automobilių mechanikė Lietuvoje, skirtingai nei užsienyje, dar išskirtinis atvejis, tuo tarpu moteris, besimokanti vairuoti autobusą ar krovininį automobilį, jau nieko nebestebina. O štai tarp vyrų populiarėja virėjo profesija, kuri jiems siejasi su ypatingu prestižu ir dideliais pinigais.
Mergina įstengė baigti automobilių mechaniko specialybę
Pasak Panevėžio profesinio rengimo centro direktoriaus Broniaus Sadulos, nors vaikinai ir merginos profesijas dažniausiai renkasi vis dar stereotipiškai – moteris traukia su grožiu susijusios profesijos, o vaikinus – technika ir statyba, kasmet atsiranda moteriškos lyties atstovių, laužančių šiuos stereotipus.
Pavyzdžiui, viena mergina yra baigusi automobilių mechaniko kursą. „Kiek žinau, ji buvo labai kompetentinga, grupės seniūnė, o dabar dirba automobilių detalių parduotuvėje. Toks ir buvo jos tikslas – išmanyti automobilio sandarą, kad galėtų pardavinėti detales. Mat tai šeimos verslas. Taisyti automobilių ji nenorėjo. Kita vertus, šiandien mechanikas tik diagnozuoja problemas, dažniausiai kompiuterio pagalba, o taiso remontininkai. Taigi diagnozuoti tikrai gali ir merginos. Man teko matyti Austrijos, Šveicarijos autoservisuose prie automobilių besisukančias labai kultūringai aprengtas moteris. Lietuvoje to dar neteko matyti, bet moterys visgi laisvėja, plečia akiratį ir jų pasirenkamų profesijų ratas turėtų po truputį platėti“, - pasakojo pašnekovas.
Centre taip pat rengiami apdailininkai-statybininkai. Kaip bebūtų paradoksalu, šios vyriškos profesijos čia moko moterys. Anot centro direktoriaus, jos ne tik puikios mokytojos, bet geros specialistės, dirbančios pagal patentą.
„Šiame kurse kasmet būna ir po kelias merginas. Paprastai jos labai stropios, linkusios užduotį atlikti iki galo. Vyrai dažnai padaro operatyviau, bet jos – sąžiningiau. Kiek esu pats susidūręs, žinau, kad moterys šioje srityje dirba tikrai ne prasčiau, o dažnai ir geriau už vyrus. Žinoma, šis darbas reikalauja daugiau fizinės ištvermės, bet ir kitas užmokestis – šiek tiek didesnis nei kitų specialybių. Kita vertus, plytos kilojant moters neteko matyti, jos visgi renkasi lengvesnius darbus“, - tikino B. Sadula.
Tuo tarpu vaikinai Panevėžio profesinio rengimo centre moteriškų profesijų nesirenka. „Anksčiau dar būdavo kirpėjų, bet dabar jų ši profesija nedomina. Manau, tai pakankamai kruopštus darbas – jiems neužtenka kantrybės. Vyrai labiau linkę į konkretesnį darbą, technologijas. Kita vertus, jie dažnai apsiriboja automobilio mechanika, o sudėtingesnės technologijos, pavyzdžiui, naujos apšiltinimo, vandens tiekimo technologijos jų irgi nevilioja“, - teigė pašnekovas.
Moteris sunkiasvorį automobilį gali valdyti geriau nei vyras
Šiandien jau nieko nestebina troleibusą vairuojanti moteris, tačiau tai, kad jos nesibaido ir autobusų bei krovininių automobilių, dar naujiena. Kaip DELFI pasakojo Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos valdymo centro Transporto skyriaus vadovo Donatas Čerškus, bent po vieną moterį kiekvienuose kursuose būna.
„Štai vasaros pradžioje buvo troleibusą vairuojanti moteris – ji nusprendė mokytis vairuoti ir autobusą. Ir šiuo metu mokosi moteris. Tikrai yra moterų, kurios net geriau valdo sunkiuosius automobilius nei kai kurie vyrai. Jos kruopštesnės, atsargesnės, nesivelia į rizikingas situacijas. Tuo tarpu vyrų privalumas – fizinis ištvermingumas“, - svarstė pašnekovas.
D. Čerškus teigė tokiu moterų pasirinkimu nesistebintis. Moterys žaidžia futbolą, užsiima kikboksu, studijuoja Karo akademijoje, medžioja, tad kodėl negali vairuoti sunkvežimio? „Galbūt jau pradeda nykti stereotipai, kuo gali užsiimti moterys, o kuo – vyrai. Beje, teko bendrauti su įmonėmis, kuriose vairuotojams vadovauja jaunos merginos. Jos priima užsakymus, dirba logistikos srityje, yra gana reiklios ir griežtos. Ir vyrai jų klauso – nėra jokių problemų“, - pasakojo darbo rinkos valdymo centro atstovas.
„Moterys su teorija susitvarko puikiai, su vairavimu – gal šiek tiek prasčiau, tačiau galiausiai vis tiek pralenkia vyrus. Pavyzdžiui, jei ateina mokytis mama su sūnumi, mama pažymėjimą gauna pirma“, - teigė pašnekovas.
Paklaustas, kaip pasiteisina moters sugebėjimas vienu metu atlikti mažiausiai tris darbus, K. Povilaitis tikino, jog pačios moterys skundžiasi, kad joms per daug sudėtinga vienu metu ir susigaudyti tarp trijų pedalų, ir sukti vairą, ir rodyti posūkį. Esą jos moka dirbti kelis darbus, bet tik ne šioje srityje.
Pašnekovo vadovaujama mokykla turi ir vairavimo instruktorę moterį. „Žinoma, moterys ją renkasi mieliau, nes tikisi lengviau rasti bendrą kalbą, išvengti spaudimo – mat egzistuoja mitas, kad instruktoriai daro moterims psichologinį spaudimą. Vyrai iš pradžių susidomi jos pamokomis iš smalsumo, tačiau kai pamato, kad tai iš tiesų patyrusi instruktorė, jų pirminis skepticizmas išnyksta. Visgi visuomenėje egzistuoja stereotipas, kad moteris negali būti gera vairuotoja, nors tiek autobusus, tiek krovininius automobilius moterys vairuoja puikiai“, - teigė vairavimo mokyklos vadovas.
Moterys tobulos skrydžio valdymo specialistės, o piloto karjerai sutrukdo šeima
Anot Vilniaus oro uosto atstovės Sandros Šaulienės, taip pat puikiai moterys valdo ir lėktuvus. „Esu sutikusi ne vieną pilotę moterį, o vieno skrydžio atidarymo metu teko susidurti su atveju, kai moteris buvo netgi lėktuvo kapitonė. Žinoma, vyrų aviacijoje yra daugiau, bet atsiranda vis daugiau moterų. Kai pavasarį vyko Europos aviacijos saugumo komiteto posėdis, taip pat buvau nustebinta, kad tarp komiteto narių buvo nemažai moterų – aviacijos saugumo vadovių savo šalyse. Komiteto pirmininkas sakė, kad jų padaugėjo per paskutinius ketverius metus. Anksčiau komitete buvo tik viena moteris. Dabar iš 40 žmonių – aštuonios. O juk šis darbas reikalauja tikrai specifinio pasirengimo“, - pasakojo pašnekovė.
„Pasaulyje ši specialybė labai populiari. Pavyzdžiui, Švedijoje į ją būna didžiuliai konkursai. Tuo tarp pas mus jis nelaikoma prestižine“, - apgailestavo pašnekovas.
Orlaivio piloto profesiją merginos renkasi rečiau. „Šiemet priėmėme 20 pilotų, tarp jų – 3 merginas. Paprastai kasmet įstoja 1-3 merginos, tačiau joms labai sunku daryti karjerą. Nusprendusios sukurti šeimą ir gimdyti vaikus, jos priverstos nutraukti karjerą, dėl to netenka licenzijos. Sugrįžti yra labai sudėtinga. Be to, vaikų turinčiai moteriai labai sudėtinga prisitaikyti prie pilotų darbo grafiko, kurie namuose būna mažai. Praktika parodė, kad dauguma moterų, kurios baigia, lakūno karjeros netęsia“, - pasakojo J. Stankūnas. Šiemet jo vadovaujame institute įvairiose programose mokysis 80 studentų, iš jų 11 merginų.
Vyrai „okupuoja“ virtuvės sritį
Tuo tarpu Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro Viešbučių, restoranų ir turizmo specialistų rengimo skyriaus vedėja Ramunė Janarauskienė teigė, kad moteriškai sričiai priskiriamą virtuvę pastaruoju metu „okupuoja“ vyrai.
„Anksčiau tarp virėjų dominavo moterys, tačiau dabar 18 žmonių grupėje moterų vos 30 proc. Vyrai dažnai skambina ir klausia, ar nebus tokie vieninteliai. Kai sužino, kad jų bus dauguma, labai apsidžiaugia. Šiandien virėjo profesija tarp vyrų laikoma prestižiška. Štai ir per televiziją rodomi virtuvės paslapčių šou, kuriuos visada laimi virėjai vyrai. Piniginė išraiška už paprasto virėjo darbą dar nėra tokia didelė, kad vyras galėtų išlaikyti šeimą, bet geras virėjas jau gali uždirbti 2-3 tūkst. Taigi pas mus ateinantys vyrai tikisi pasiekti profesinių aukštumų. Moterys tokių lūkesčių neturi – jos mano, kad tai tiesiog pravers joms sukantis tarp puodų namuose“, - teigė pašnekovė.
„Virėjo profesijoje gaminti su meile neužtenka, reikia koncentruotis į tai, ką dabar darai, o vyrai, mano manymu, tai sugeba geriau nei moterys. Beje, pas mus atvyksta mokytis lietuviai ir iš emigracijos šalių. Jie yra baigę geras mokyklas ar net turi aukštojo mokslo diplomus, tačiau pamatę, kad virėjai užsienyje gerai uždirba, yra gerbiami, įsitikinę, kad tai labai perspektyvi specialybė“, - pasakojo R. Janarauskienė.
Visgi statistika rodo, kad moterys vyrauja mažiau apmokamose, tačiau moteriškomis laikomose srityse. Pavyzdžiui, beveik 90 proc. socialinių paslaugų sferos studentų – merginos. Sveikatos priežiūros moksluose – apie 80 proc. merginų, panaši situacija socialinių ir elgsenos mokslų, pedagogikos mokslų srityse. Tuo tarpu vaikinai vyrauja saugos, transporto paslaugose, kompiuterijos, inžinerijos, architektūros, fizinių mokslų srityse. Panašus merginų ir vaikinų skaičius renkasi tik matematikos ir statistikos studijas.
Panagrinėjus mokslininkų pasiskirstymą pagal mokslo sritis, susidaro panašus vaizdas. Humanitariniuose moksluose moterys sudaro 46 proc., vyrai – 59 proc., socialiniuose moksluose – atitinkamai 55 ir 45 proc., technologiniuose – 20 ir 80 proc., fiziniuose – 28 ir 72 proc., biomedicinos – 54 ir 46 proc.
