Mažosios bendrijos – naujas juridinis asmuo, kuriamas tam, kad gerokai palengvintų darbą mažo ir vidutinio verslo savininkams. Vis dėlto šiuo metu galima išskirti tik du mažųjų bendrijų neginčytinus privalumus – neprivalomą įstatinį kapitalą bei neprivalomą brangiai išlaikomą juridinio asmens vadovą. Gaila, bet mokestinių pranašumų ar lengvatų šis juridinis asmuo nesuteikia.
Mažosios bendrijos turi tiek individualios, tiek uždarosios akcinės bendrovės, tiek ir ūkinės bendrijos požymių, bet aiškaus administracinio ir mokestinio reglamentavimo šiuo metu nėra. Tad galima sakyti, kad tai nėra išbaigtas ir pilnavertis teisinis įrankis, kuris leis paprastai ir nesudėtingai pradėti verslą. Šis įstatymas apibrėžia pagrindinius teisinius aspektus, bet palieka daug vietos interpretacijoms.
Mažąją bendriją bus sudėtinga registruoti
Vyriausybės įgaliotai institucijai pavesta sudaryti pavyzdinį mažosios bendrijos steigimo sutarties ar akto, bei nuostatų dokumentą. Abejotina, ar išvis įmanoma sudaryti tokį dokumentą, nes įstatyme palikta itin daug laisvės steigėjams susitarti dėl visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, tame tarpe ir visų terminų, dalininkui avansų suteikiamų lėšų perdavimo tvarkos, pelno skirstymo dalininkams tvarkos. Svarbu ir tai, kad narių susirinkimas, nepaskyrus vadovo, yra ir bendrovės valdymo organas priimsiantis svarbius sprendimus, o susirinkimo tvarka turės būti aptarta nuostatuose, o tai labai individualu. Galima daryti išvadą, kad be teisininkų ar net advokatų kokybiškai paruošti funkcionalius steigimo dokumentus yra sudėtinga, o tai tikrai neprisideda prie proceso steigimo paprastumo, o neteisingai ir neprofesionaliai sudaryti dokumentai gali baigtis ilgai teisiniais ginčais teisme.
Esant dabartinei mažųjų bendrijų įstatymo redakcijai, galima teigti, kad įsteigti UAB yra paprasčiau, kadangi visos aukščiau paminėtos sritys yra aptartos ir reglamentuojamos Akcinių bendrovių įstatyme, o partneriams nesusitarus dėl vienų ar kitų procedūrų visada galima vadovautis įstatymu ir jame numatytais terminais ir sąlygomis.
Mažosios bendrijos dalininkams nesusitarus dėl vienų ar kitų procedūrų ir terminų ar susitarus neaiškiai, procedūrų aiškinimas ir ginčo sprendimas bus itin sudėtingas, tad formuoti partnerystę šio juridinio asmens pagrindu bus rizikinga. Esamą įstatymo redakciją galima palyginti su asociacijų įstatymu, kur skirtingi vienetai tas pačias, abstrakčias, įstatymo normas įgyvendina skirtingai, o kilus ginčui, šalių advokatai ilgai aiškinasi kuri šalis teisi, žinoma tuo metu juridinis vienetas dažniausiai lieka nefunkcionalus. Ginčo situacijose guodžia tik tai, kad asociacija nėra pelno siekiantis vienetas, o mažųjų bendrijų atveju teisinė stagnacija gali turėti rimtų neigiamų pasekmių.
Numatyta mokestinė tvarka - nei paprasta, nei aiški
Naujas įstatymas nepaaiškina, kaip bus traktuojamos bei apmokestinamos Mažųjų bendrijų dalininkų pajamos. Priimant įstatymą mokesčius reglamentuojantys itin sudėtingi teisės aktai buvo keisti taip, kad be profesinių žinių yra sunku suvokti prisiimamą atsakomybę.
Vienasmenio organo sudarymo atveju įstatyme nurodoma, kad su juo sudaroma civilinė paslaugų sutartis, bet neaišku, kaip bus taikomi Darbo kodekso reikalavimai. Išplėtus su darbo santykiais susijusių pajamų apibrėžimą vadovo pajamos bus priskiriamos darbo santykius atitinkančioms pajamoms bei atitinkamai apmokestinamos. Dalininkų pajamos iš dalies atitiks pajamas iš darbo santykių, iš dalies - pajamas iš paskirstytojo pelno, priklausomai nuo pajamų gavimo teisinio pagrindo. Nors visas pajamas dalininkas gaus iš vieneto pelno, jos bus apmokestinamos skirtingai.
Pažymėtina, kad dalininkai privalomai turės gauti minimalų darbo užmokestį savo asmeninėms reikmėms, o nuo šių pajamų mokėti Sodros įmokas ir sveikatos draudimo įmokas. Toks dalininkų apmokestinimas neskatins pasyvių investicijų į mažąsias bendrijas ir neskatins pradėti verslo. Minėtina ir tai, kad įstatyme trūksta teisinių saugiklių tam, kad nebūtų galima gauti mokestinės naudos pasinaudojus skirtingu pajamų išmokėjimo dalininkams teisiniu pagrindu.
Palyginimui, Latvijoje veikia mažų bendrovių specialus mokesčių režimas, kur 9 proc. mokestis mokamas nuo apyvartos, tačiau jis apima pelno ir visus socialinio draudimo mokesčius, tad kaimyninėje šalyje taikoma šio mokesčio mokėjimo tvarka – kur kas paprastesnė.
Lengvata – tuo pačiu ir trūkumas
Mažųjų bendrijų šalininkai dažnai mini vieną iš didžiausių šio juridinio asmens privalumų – lengvatą, nereikalaujančią minimalaus įstatinio kapitalo. Tačiau teisiniu ir verslo požiūriu šis privalumas yra ir neigiama savybė, kadangi partneris neturi net teorinių žinių apie partnerio patikimumą ir galimus kapitalo rodiklius. Nors įstatinis kapitalas nėra pagrindinis svertas, tačiau padeda formuoti nuomonę apie verslo partnerio finansines ir organizacines galimybes.
