"Įvertinus tai, kad apie ketvirtadalį Lietuvos pramonės gamybos apimčių sudaranti naftos perdirbimo gamykla net 5 savaites veiklos nevykdė, toks augimas nėra nuviliantis ir rodo likusių pramonės šakų bei kitų sektorių teigiamas tendencijas. Tikėtina, kad sparčiausiai antrąjį ketvirtį augo statybų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, bei informacijos ir ryšių sektoriai", - dėsto N. Mačiulis.

Šių metų antrojo ketvirčio rezultatas yra blogesnis nei prognozavo „Bloomberg" apklausti ekonomistai – jie tikėjosi vidutiniškai 2,9 proc. Lietuvos ūkio augimo. Tačiau N. Mačiulis dėsto, jog gyventojai ir įmonės perspektyvas šalies ekonomikai vertina geriau nei anksčiau.

"Panašu, kad jau beveik 3 metus besitęsianti euro zonos skolų krizė tapo negyjančia ir vis paūmėjančia žaizda, kurią Lietuvos gyventojai ir įmonės nuolat jaučia, bet pradeda prie jos priprasti ir ją ignoruoti. Tai rodo ir pastaruoju metu nuolat gerėję gyventojų ir įmonių lūkesčiai – ekonominių vertinimų rodiklis gerėjo 6 mėnesius iš eilės. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis liepą sumažėjo 3 procentiniais punktais, tačiau tai lėmė kalbos apie antrąją krizės bangą, dėl ko gyventojai prasčiau vertina Lietuvos ekonomikos perspektyvas. Antrąjį ketvirtį daugiausiai ekonomikos augimą skatino namų ūkių vartojimas bei įmonių investicijos", - vardija "Swedbank" ekonomistas.

Pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką, antrąjį ketvirtį BVP augo 0,4 proc. Palyginus su pirmu šių metų ketvirčiu, šalies ūkis augo 8,5 proc.

Julita Varanauskienė
„Analizuojant, kaip gyventojai skirsto bankuose laikomus pinigus, matyti, kad taupymui skirtų terminuotųjų indėlių sąskaitose pinigų suma po truputėlį tirpsta, o mokėjimams ir atsiskaitymams skirtose einamosiose sąskaitose, pinigų daugėja, t.y. – gavę pajamų gyventojai neskuba jų pervesti į taupymui skirtas sąskaitas, o pasibaigus terminuotojo indėlio sutarčiai – neskuba jos atnaujinti. Tokiai elgsenai įtakos turėjo pamažu bet gana nuosekliai gerėjantys gyventojų lūkesčiai dėl namų ūkių finansinės padėties. Panašu, kad euro zonos problemos ar kalbos apie jas namų ūkių lūkesčiams ir finansinei elgsenai įtakos nedaro. Vis dėlto yra nemaža dalis tokių namų, kurie pasirinkimo – taupyti dalį pajamų ar ne, bristi į skolas ar ne – neturi. Tai tie, kurių pajamos mažos, o pirmo būtinumo išlaidų našta didelė“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Šalies ūkio augimas lėtėja jau trečią ketvirtį iš eilės. Praėjusį ketvirtį šalies ūkis augo 3,9 proc. Per pirmąjį pusmetį sukurta 53 351 mln. litų bendrojo vidaus produkto to meto kainomis, o realus BVP pokytis, palyginti su 2011 m. pirmuoju pusmečiu, sudaro 3 procentus.

"Pagrindinis euro zonos skolų krizės poveikis Lietuvos ekonomikai šiuo metu pasireiškia per daug lėtesnį Lietuvos eksporto augimą. Daug lėčiau augantis eksportas bei mažėjančios valdžios sektoriaus išlaidos tikriausiai buvo pagrindiniai veiksniai turėję įtakos lėtesniam ekonomikos augimui. Pirmąjį šių metų pusmetį augimą slopino ir tai, kad įmonės dvejodamos euro zonos ateitimi ir vidaus rinkos perspektyvomis mažino laikomų atsargų kiekį", - mano N. Mačiulis.

Lėtesnio metinio augimo neprognozuoja

Anot N. Mačiulio, ir antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos augimas išliks žemiau potencialaus, tačiau nebelėtės ir viršys 3 proc.

"Tolimesnės perspektyvos priklausys nuo to, kaip efektyviai Europos politikai ir institucijos sugebės susigrąžinti finansų rinkų pasitikėjimą. Europos centrinio banko (ECB) vadovas praėjusią savaitę užsiminė, kad jo vadovaujama institucija yra pasiruošusi imtis visų būtinų priemonių siekiant išsaugoti bendrąją Europos valiutą. Svarbus žingsnis būtų ECB sprendimas antrinėje rinkoje vėl pirkti Italijos ir Ispanijos obligacijas, teikti ilgesnės trukmės likvidumo paskolas euro zonos bankams bei tolimesnis bazinių palūkanų mažinimas", - sako jis.

Anot N. Mačiulio, Europai greitu laiku nepavyks sugrįžti į spartaus augimo kelią – valstybių ir gyventojų finansinių įsipareigojimų mažinimas užtruks bent kelis metus, o nedarbas išliks aukštas.

"Tačiau Europos politikų sugebėjimas rasti bendrus sutarimus dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities leistų Lietuvos įmonėms drąsiau žiūrėti į didžiausią Lietuvos eksporto rinką ir sparčiau investuoti, bei kurti naujas darbo vietas. Jei tinkami politiniai sprendimai bus priimti, Lietuvos ekonomikos augimas kitais metais jau galėtų viršyti 4 proc. Priešingas scenarijus – gilėjantis priešiškumas ir nesutarimai tarp euro zonos valstybių ir būtinų sprendimų atidėliojimas – galėtų sukelti dar gilesnę pasitikėjimo krizę ir ekonomikos nuosmukį Europoje, populiariai vadinamą „antrąją krizės bangą“, kurio nepavyktų išvengti ir Lietuvai. Tačiau, tokio scenarijaus tikimybė  yra mažesnė ir siekia apie 30 proc.", - skaičiuoja "Swedbank" ekonomistas.

Recesijos prognozėse nėra

Pesimistiškesnę prognozę pateikia bankas „Finasta“, kurio skaičiavimais šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,8 proc., neatmetama ir korekcijos į prastesniąją pusę galimybė.

"Kol kas tikimės neįspūdingų, bet teigiamų pokyčių, kurie bus pakankami esamam ekonomikos status quo palaikyti, tačiau darbo rinka gali toliau stagnuoti", - dėsto "Finastas" ekonomistė Rūta Medaiskytė.

Violeta Klyvienė

"Lėtėjančias eksporto tendencijas jau stebėjome pirmąjį šių metų ketvirtį,tačiau pirmąjį ketvirtį sparčiai augusi vidaus paklausa buvo daugiau laikina. Naivubuvo tikėtis, kad įtampa finansų rinkose bei prastėjanti padėtis euro zonoje neturės poveikio vartojimui bei investicijoms. Dėl išaugusios rizikos ir neapibrėžtumų mažėja investicijų paklausa. Tuo tarpu valstybė neturi finansinių galimybių didinti investicijų masto. Mes kol kas nekeičiame savo prognozių – tikimės, kad ekonomikos augimas bus apie 2,7 proc.", - komentuoja “Danske banko” vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

"Danske bankas" skelbia, jog tikimąsi, kad trečiąjį ketvirtį geri žemės ūkio rezultatai šiek tiek„ pristabdys“ ekonomikos lėtėjimo tendencijas.

"Nors rizika šiuo metu yra padidėjusi – "Danske banko" vertinimu euro zonai šiemet nepavyks išvengti recesijos ir teigiamas augimas prognozuojamos tik 2013 metais, visgi manome, kad Lietuvos augimas išliks teigiamoje zonoje. Vokietijos ekonomika - svarbi Lietuvos eksporto partnerė atrodo pakankamai neblogai, mažos palūkanos, atsigaunanti Vokietijos būsto rinka – šie veiksniai tikėtina teigiamai paveiks vidaus paklausą. Didesnio sulėtėjimo neprognozuojame ir Rusijoje. Taigi, eksportas nors ir sulėtės, tačiau tai, kad nesame prekybiniais ryšiais susiję su silpniausia euro zonos dalimis padės išvengti recesijos", - mano V. Klyvienė.


Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (150)