Taupyti svarbu uždirbant net ir minimalią algą

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sako, kad finansų srityje stebuklų būna itin retai, tad geriausia pasikliauti šeimos biudžeto tvarkymo taisyklėmis.

– Apie taupumą kaip pagirtiną žmogaus savybę imta kalbėti tik įsiplieskus krizei, kai daugybei žmonių kitos išeities, kaip tik taupyti, nebeliko...

– Iš tikrųjų daugiau dėmesio šiai sričiai imta skirti tuomet, kai gyventojų pajamos sumažėjo, daug kas pajuto, kad reikia turėti santaupų, kurios suteikia tam tikrą laisvę.

– Kitaip sakant, anksčiau taupumo dorybe nieko nebūtų pavykę sužavėti?

– Iš tiesų krizė privertė žmones susimąstyti, atsirado didesnis tokios informacijos poreikis.

– Sakykim, žmogus gauna algą, pusę jos išleidžia, o paskui susimąsto, kaip gyventi taupiai, t. y. kaip išgyventi iš likusių trupinių. Ar daugeliu atvejų taupymu nevadinimas būtent toks reiškinys?

– Tikrasis taupymas prasideda nuo asmeninių ar šeimos tikslų iškėlimo, šeimos finansų tvarkymo. Paplitęs taupymo supratimas – kiek mėnesio pabaigoje liks, jei apskritai liks, pinigų, tiek ir atidėsiu – nėra tikrasis taupymas. Gavęs atlyginimą žmogus pirmiausia turėtų skirti pinigų savo poreikiams ir tikslams, paskui – einamosioms išlaidoms padengti.

– Kodėl bankai suinteresuoti gyventojų taupumu? Juk jie gyvena iš paskolų, žinoma, ne tik privatiems asmenims. Ar bus naudinga bankams, jei žmonėms pirks skalbyklę ar televizorių pataupęs metus kitus?

– Kiekvienam paslaugų teikėjui naudingas žmogus, kuris sąmoningai priima sprendimus. Taip pat ir finansų institucijoms naudingesni klientai, kurie suvokia, kokią atsakomybę prisiima skolindamiesi, įvertina savo finansinę padėtį ne tik šiuo momentu, bet ir tolimesnėje ateityje. Tie klientai, kurie galbūt ir gauna didesnes pajamas, bet nemoka tvarkyti savo finansų, sunkesnėje situacijoje gali nesugebėti išlaviruoti.

– Egzistuoja trumparegiškas švaistymas, taip pat ir trumparegiškas taupymas, sakykim, nepaisant sveikatos, sėdint šaltuose butuose... Kaip negalima taupyti?

– Be abejo, taupymas turi būti racionalus, kraštutinumų reikia vengti bet kokioje srityje. Geriau netaupyti ten, kur ilgainiui tai gali atnešti didelių nuostolių. Žinoma, visų pirma nereikia taupyti nesaugant sveikatos. Išlaidos sveikatai, kokybiškam maistui turi būti pagrindas. Paskui, kaip jau minėjau, reikia suvokti, kas žmogui svarbiausia – išsilavinimas, vaikai, atostogos ar kas kita.

– Daugeliui žmonių taupymas reiškia išgyvenimą iš minimalių pajamų. Jei žmonės geba taip išgyventi, tikriausiai jie savaime yra finansų genijai?

– Taip, nemažai daliai žmonių pajamų pakanka tik būtiniausiems poreikiams, sutaupyti čia ir dabar jie vargiai gali. Vis dėlto racionalus vartojimas ir biudžeto paskirstymas – labai svarbus dalykas. Daugelis mažas pajamas gaunančių žmonių susitaiko su mintimi, kad pinigų kaip nėra, taip nėra, ir net nebando panagrinėti, kur dingsta pinigai. Šie įgūdžiai gali praversti ir gaunant mažas pajamas, juo labiau – joms padidėjus. Šeimos biudžeto tvarkymas gali duoti rezultatų ateityje, o stebuklų finansų srityje nutinka labai retai.