Tad daugėja ar mažėja kasmet darbo neturinčių absolventų? Kokia galimybė jiems įsidarbinti? Ar ūkininkai, žemės ūkio bendrovės pageidauja ką tik diplomus gavusiųjų specialistų?
Pirmas pokalbis – su Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosiene.
- Kiek absolventų Kauno teritorinėje darbo biržoje prisiregistravo šiemet?
- 2320 absolventų.
- Palyginkime šį skaičių su praėjusiais metais.
- Šiemet besiregistruojančiųjų skaičius padidėjo 32 procentais – pernai buvo registruota 1116.
- Kokių specialybių ir kokių aukštųjų ir profesinių mokyklų absolventų daugiausia ateina į biržą?
- Baigusieji Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio universitetus, Lietuvos kūno kultūros akademiją, Kauno kolegiją. Šias aukštąsias mokyklas daugiausia baigia buvusioje Kauno apskrities teritorijoje gyvenantys jaunuoliai. Dažniausiai jie turi vadybos, socialinio darbo, psichologijos, teisės, socialinės pedagogikos, žemės ūkio ekonomikos studijų diplomus.
- Dėl ko svarbu darbo neturintiems absolventams kuo skubiau užsiregistruoti Darbo biržoje? Ar dėl sveikatos draudimo, kitų socialinių garantijų?
- Ne dėl privalomojo sveikatos draudimo. Pagrindinis tikslas – sužinoti apie darbo rinkos tendencijas, siūlomas programas jaunimui, jei nori įsidarbinti.
- Kokia tikimybė, kad Darbo biržoje užsiregistravę jaunuoliai bus įdarbinti?
- Absolventai darbo biržoje ilgai neužsibūna. Jauni, motyvuoti ir turintys išsilavinimą jaunuoliai vidutiškai per tris mėnesius susiranda darbą ir sėkmingai įsitvirtina darbo rinkoje. Greičiausiai darbą susiranda tiksliuosius mokslus baigę absolventai: informacinių technologijų specialistai, inžinieriai, fizikai, chemikai. Sudėtingiau įsidarbinti baigusiesiems socialinius mokslus
- Ar darbdaviai pageidauja jaunų, ką tik mokslus baigusių specialistų? Gal mieliau renkasi patyrusius?
- Darbdaviai tikrai nori įdarbinti absolventus, nes šie linkę ieškoti naujų galimybių, greitai prisitaiko prie pokyčių. Kita vertus, ieškodami specialistų, vadovai atsižvelgia ir į darbo patirtį. Iš esmės absolventų įsidarbinimo galimybės priklauso nuo jų pačių gebėjimų įvertinti savo kompetencijas, prisistatyti darbdaviui, parengti kokybišką gyvenimo aprašymą. Taip pat vertinama darbuotojo motyvacija, orientacija į rezultatą ir lojalumas įmonei.
- Kokių žemdirbiškų profesijų jauni specialistai greičiau įsidarbina, kokių – sunkiau?
- Greičiausiai įsidarbina tie, kurių profesijos nėra itin siauros krypties. Tarkime, sudėtingai darbinasi agronomai, tačiau jokių problemų neturi žemės ūkio ekonomikos studijas baigę jaunuoliai.
- Kuriose vietovėse absolventams didesnė galimybė įsidarbinti?
- Be abejonės, lengviausia – didžiuosiuose šalies miestuose.
- Kiek iš pernai įsiregistravusių Darbo biržoje absolventų išvyko dirbti svetur?
- Tokių duomenų Kauno teritorinė darbo birža neturi.
- Kokia tendencija: ar greičiau įdarbinamas patirtį turintis agronomas, kitos žemdirbiškos profesijos atstovas, ar jaunas, ką tik studijas baigęs šios srities specialistas?
- Jei kalbėtume apie agronomus, tai ir jauno, ir patirties turinčio specialisto įsidarbinimo galimybės ribotos. Ūkininkai kreipiasi dažniausiai ieškodami ne aukštojo mokslo absolventų. Žemės ūkio bendrovės taip pat gana retai registruoja laisvas darbo vietas aukštojo mokslo studijas baigusiems asmenims.
- Kokių priemonių imsis Darbo birža, norėdama padėti joje užsiregistravusiems jauniems specialistams įsidarbinti? Galbūt užmegs ryšius su žemdirbiškomis organizacijomis, įmonėmis, stambiais ūkininkais? Juk Darbo biržos darbuotojai suinteresuoti įdarbinti žmones, nes nuo rezultatų priklausys jų atlyginimo dydis.
- Visi Kauno apskrityje dirbantys darbdaviai informuoti apie galimybę dalyvauti įdarbinimo subsidijuojant ir darbo įgūdžių įgijimo priemonėse, kurios suteikia galimybę gauti kompensaciją darbo užmokesčiui, jei įdarbinami jauni darbuotojai. Įmonės taip pat kviečiamos į apskrito stalo diskusijas siekiant spręsti jaunimo nedarbo problemas.
- Kiek šiuo metu absolventų užsiregistravę Lietuvos darbo biržoje?
- Sausį – 995, vasarį – 1217, kovą – 926, balandį – 736, gegužę – 692, birželį – 1975, liepą – 4742.
- Ar šie skaičiai šiemet didės ar mažės? O kiek absolventų registravosi pernai ir anksčiau?
- Sausį – 737, vasarį – 1061, kovą – 765, balandį – 565, gegužę – 612, birželį – 1797, liepą – 7824, rugpūtį – 2333, rugsėjį 1426, spalį – 1167, lapkritį – 840, gruodį – 778.
Biržoje absloventų registruota: 2007 m. – 5,9 tūkst., 2008 m. – 7,6 tūkst., 2009 m. – 18,7 tūkst., 2010 m. – 21,5 tūkst., 2011m. – 19,9 tūkst.
Ryškus kontrastas pastebimas lyginant 2008 ir 2009 m. liepos duomenis. Paprastai liepą iki finansinės krizės darbo biržoje registruodavosi iki 2 tūkst. absolventų. 2009 m. liepą jų registravosi beveik 3 kartus daugiau – 5,8 tūkst. 2010-ųjų liepą buvo registruota dar 2 tūkst. daugiau. Panašus skaičius fiksuotas pernai liepą – 7,8 tūkst. Šiemet per pusę liepos registruoti 4742 absolventai. Mažai tikėtina, kad šis skaičius bus didesnis nei pernai. Atsigaunanti ekonominė situacija, augantis įregistruotų laisvų darbo vietų skaičius skatina tikėtis, kad absolventų šiais metais bus registruota mažiau arba jie įsidarbins greičiau.
Kai kurie absolventai skuba užsiregistruoti Darbo biržoje dėl sveikatos draudimo, nors jis jiems galioja iki rugsėjo 1 d., bei dėl socialinių pašalpų.
- Kokio dydžio pašalpos?
-Iki 350 Lt. Pašalpos savivaldybių socialiniuose skyriuose pradedamos mokėti užsiregistravus biržoje, kai pragyvenimui skirtų lėšų dydis yra mažesnis nei nustatytas minimumas. Darbo biržos išmokas gauna tik tie asmenys, kurie turi 18 mėn. darbo stažą 3 metų laikotarpiu.
- Kauno teritorinėje darbo biržoje šiemet registravosi 2320 absolventų, o kiek Vilniaus teritorinėje ir kitose darbo biržose?
- Per pirmą pusmetį registravosi: Vilniaus – 1645, Kauno – 1478, Klaipėdos – 740, Šiaulių – 607, Panevėžio – 519, Alytaus – 460, Utenos – 331, Marijampolės – 295, Telšių – 276, Tauragės – 190 absolventų.
Šiemet liepos 1–16 d. daugiausia absolventų užregistruota Kauno – 842, Vilniaus – 770, Šiaulių – 639, Panevėžio – 591, Klaipėdos – 508, likusiose – mažiau nei po 300 absolventų.
- Kurių aukštųjų mokyklų absolventų registruojasi daugiausia?
- Apie liepos mėnesį besiregistravusius absolventus duomenis galėsime pateikti rugpjūtį. Pernai aukštosios mokyklos pagal tai, kurių absolventų daugiausia buvo užregistruota darbo biržoje, mažėjimo tvarka rikiuojasi taip: Vilniaus universitetas, Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino, Šiaulių, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, Mykolo Riomerio, Aleksandro Stulginskio universitetai, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos kūno kultūros akademija, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Tąkart mažiausiai darbo neturinčių buvo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, gana mažai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventų.
Kolegijos pagal pernai biržoje užsiregistravusių absolventų skaičių rikiuojasi taip: Kauno, Vilniaus, Klaipėdos valstybinės kolegijos.
- Kiek pernai iš viso buvo Lietuvos darbo biržoje užsiregistravusių absolventų, kurie baigė aukštąsias mokyklas?
- 6845 plius 4506, kurie baigė kolegijas.
- Didesnioji užsiregistravusių absolventų dalis buvo su aukštuoju mokslu ar įgiję profesinį išsilavinimą?
- Per pernai įsiregistravo 19,9 tūkst. absolventų (31 proc. jaunų bedarbių), tai 7,2 proc. mažiau negu 2010 m. (21,5 tūkst.). Iš jų 57 proc. buvo su aukštuoju išsilavinimu, 43 proc. – su profesiniu išsilavinimu. 2011m. įdarbinta 8,1 tūkst. (40,7 proc.) registruotų absolventų.
- Kokių specialybių absolventų pastaraisiais metais daugiausia registruojasi Darbo biržoje?
- Penkerius pastaruosius metus į daugiausiai biržoje registruotų absolventų specialybių ketvertuką patenka: verslo vadyba, teisė, ekonomika ir buhalterinė apskaita. Paradoksalu, bet šios specialybės išlieka vienos populiariausių tarp abiturientų...
- Kokios žemdirbiškos profesijos paklausiausios žemės ūkio sektoriuje?
- Traktorininkas, miško darbininkas, kvalifikuotas miško darbininkas, mechanizatorius, miško sodininkas, medelyno daigyno darbininkas, medkirtys, daržininkas, kvalifikuotas daržininkystės darbininkas, miško kirtėjas.
