Daugelis įstaigų ir organizacijų turi rašytus ar nerašytus reikalavimus darbuotojų aprangai. Kai kur aprangos kodas yra detaliai aprašomas – nuo rūbų stiliaus, apavo rūšių iki darbuotojui leistino papuošalų kiekio ir dydžio. Už šių taisyklių nesilaikymą darbuotojas gali būti išsiųstas namo persirengti ar netgi sulaukti nuobaudos.
Pastaruoju metu populiarūs vadinamieji „džinsiniai“ penktadieniai, kai pavaldiniai dalykinio stiliaus drabužius gali keisti laisvesne apranga. Vienur tai galioja visiems darbuotojams, kitur – tik nebendraujantiems su klientais ir interesantais.
Tačiau per karščius užsukus į dažną įstaigą ir organizaciją akivaizdu, kad temperatūra gerokai koreguoja darbuotojų garderobą: dalykinio stiliaus kostiumus keičia laisvalaikiui skirti marškinėliai, kelnės ar sijonai, o klasikinį apavą – labiau tinkantis paplūdimui.
Personalo ir dalykinio įvaizdžio specialistai sutartinai tvirtina, kad daugiausia akmenukų šįkart skrieja į dailiosios lyties atstovių daržą, mat nereta moteris vasarą renkasi pernelyg gilias iškirptes, trumpus sijonus, apnuogina auskaru papuoštą bambą ir netgi nesidrovi kolegoms pasirodyti be liemenėlės. O pėdkelnės, kurias mūvėti darbe reikalauja etiketas, apskritai pamirštamos!
Biurą supainioja su paplūdimiu
Personalo specialistai tvirtina, kad darbdaviai, net ir įvedę „laisvesnio“ aprangos stiliaus taisykles, tikisi, kad darbuotojai rengsis atitinkamai.
Tačiau, kaip pastebi personalo konsultavimo paslaugas teikiančios kompanijos „Primum Esse” direktorė Solveiga Grudienė, darbdavių ir darbuotojų nuomonės šiuo klausimu ne visada sutampa.
„Kažkas supainioja paplūdimį su darbo vieta ar nusprendžia, kad jo draugų rate įprasta daugybė auskarų įvairiose kūno vietose visai tinka ir darbe. Kiti užsimiršta, kad šlepetės – ne pati tinkamiausia darbinio apavo rūšis... Gali būti, kad kolegos ar vadovai jau įprato ir nebekreipia dėmesio, tačiau įmonės svečią ar klientą netinkama darbuotojo išvaizda gali nemaloniai nuteikti“, – pavyzdžius vardijo S. Grudienė.
Tad jei nenorite, kad darbuotojai tarp „laisvesnio“ ir „bet kokio“ aprangos stiliaus dėtų lygybės ženklą, o paskui, pavyzdžiui, klientus ar interesantus trikdytų pernelyg iššaukiančia ar seksualia išvaizda, pravartu iš anksto aptarti, kas dera darbo aplinkoje, o kas – ne.
Jeigu tokiam įvykiui nesuskubote užbėgti už akių ir įstaigoje vienas ar keli darbuotojai „neįsipaišo“ į bendrą paveikslą – verta kalbėtis su jais individualiai.
„Tuo atveju svarbu turėti aiškius argumentus, kodėl vienokia ar kitokia išvaizda nepriimtina. Nes darbuotojams vadovo argumentas „man nepatinka“ nelabai patinka. Tada gali kilti poleminė diskusija apie skirtingus skonius, asmeninės laisvės varžymą ir yra rizika, kad pokalbis baigsis konfliktu“, – kalbėjo „Primum Esse” direktorė S. Grudienė ir primigtinai rekomendavo, kad toks pokalbis su darbuotoju vyktų be liudininkų.
Tabu – akį rėžiantis apatinis trikotažas
Įvaizdžio konsultantė – trenerė, knygos „Dalykinės išvaizdos vadovas“ autorė Alvyda Jasilionytė įsitikinusi, kad darbe visuomet reikia atrodyti elegantiškai ir dalykiškai, nesvarbu, kiek karščio rodo termometro stulpelis. Pasak jos, net mieste nedera vaikščioti paplūdimio stiliaus suknele su giliai apnuoginta nugara, labai trumpais šortais ar sijonėliu, kuris vos dengia sėdmenis.
Jei dirbate biure, netinka jokie sandalai, basutės ar šlepsintys bateliai, ilgi sijonai ar gėlėtos suknelės, ryškūs languoti, pasiglamžę laisvalaikio stiliaus marškiniai, taip pat marškinėliai su užrašais ir t.t.
Moterims primigtinai siūloma vengti palaidinių, apnuoginančių pečius, labai gilių iškirpčių, didelių raukinių palaidinėse ar suknelėse, blauzdinių (pageidaujamos plonos pėdkelnės).
Ypač atidžios turėtų būti besirenkančios permatomų audinių drabužius, per kuriuos matosi apatinis trikotažas.
„Jei dėvite palaidinę, per kurią persišviečia apatinis trikotažas – būtina kūno spalvos (ar kita deranti) glaustinukė ant petnešėlių, kad nesimatytų liemenėlės. Pastarosios pasirinkimas kiekvienai moteriai turėtų būti pats svarbiausias dalykas, kaip ir kelnaičių, nes darbo aplinkoje neturėtų matytis ryški įsiveržusi liemenėlė ir kelnaičių žymės iš po kelnių“, – patarė A. Jasilionytė
Laimėjo bylą dėl pernelyg trumpų sijonų
Jei Lietuvoje dėl netinkamos ir provokuojamos aprangos darbe sulauksite darbdavio pagrūmojimo ar, blogiausiu atveju, būste išprašytas namo persirengti, užsienyje gresia kur kas didesni nemalonumai, pavyzdžiui, galite būti apkaltintas seksualiniu priekabiavimu.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjo viešiesiems ryšiams Valdo Dambravos, vien laisvo stiliaus rūbai, jeigu to nelydi dar ir tam tikras netinkamas elgesys, kalbos, veiksmai tikrai nelaikytini seksualiniu priekabiavimu. Tiesa, jei kas nors manytų, kad tai yra priekabiavimas ir parašytų skundą – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jį tirtų.
„Jei kažkoks kolega keistai ar mažai apsirengęs (bet elgiasi tinkamai), tai galbūt galima į jį ar ją nežiūrėti ir ramiai dirbti savo darbą? Čia dar ir tos įstaigos vadovai turėtų savo svarų žodį pasakyti: tai gali būti ir rašytos taisyklės, kaip toje įmonėje rekomenduojama rengtis. Nemažai įmonių seniai turi tokias taisykles“, – pabrėžė V. Dambrava.
Lietuvoje kol kas nepasitaikė atvejų, kad nepatenkintieji pernelyg provokuojama ir taip juos žeidžiančia kolegų apranga surašytų skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose netrūksta pavyzdžių, kai ginčai dėl nepageidaujamai seksualios aprangos netgi pasiekė teismą.
„Restorane pietaujantiems jauniems vyrams pasirodė, kad merginų padavėjų sijonai yra pernelyg trumpi ir tai jie suvokė kaip seksualinį priekabiavimą, nes jie esą susituokę. Iš pradžių buvo kreiptasi į restorano savininkus, bet šie nesutiko su klientų pretenzijomis dėl padavėjų aprangos. Tuomet ginčas persikėlė į teismą, kur vyrai laimėjo bylą“, – pasakojo V. Dambrava ir pabrėžė, kad laisvėmis garsėjančioje Europoje, kur griežtos dorovės šalininkų mažiau ir moralė kiek kitaip suprantama, tokie atvejai kol kas sunkiai įsivaizduojami.
