Be to, Lietuvos, Latvijos ir Estijos vartotojų pasitikėjimo rodiklis (VPR) pastaruoju metu labiau suvienodėjo, nes buvęs didelis Estijos rodiklio atotrūkis išnyko.
Europos Komisijos skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas 17-oje euro zonos šalių birželį smuko iki minus 19,6 punkto, kai gegužę dar buvo minus 19,3, o prieš metus dvigubai mažesnis, tačiau nuo tol palaipsniui prastėjo. Lietuvoje vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželio mėnesį buvo minus 15 ir, palyginti su geguže, padidėjo 4 proc. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, gyventojai optimistiškiau vertino savo galimybes bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., mažiau gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius toliau augs, o šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. blogės.
VPR Latvijoje toliau suka kylančia linkme – nuo minus 19,8 punkto gegužę iki minus 12,2 birželį. Latvių nuotaikos palaipsniui gerėja jau keletą mėnesių ir pagaliau aplenkė Lietuvos, o eurą turinčių estų optimizmas senka, nors gerokai viršija ES vidurkį. Birželį Estijos VPR buvo minus 8 ir, palyginti su geguže, smuktelėjo 2 punktais. Pernai liepą estų pasitikėjimas buvo išlindęs iš minuso ir stabtelėjo ant nulinės ribos, tačiau po to vėl pasuko žemyn.
Vis dėlto šiuo metu ypač didelio vartotojų nuomonių skirtumo Baltijos šalyse nėra, o geresnį pasitikėjimo rodiklį iš esmės lemia sezoniškumas – vasarą jis visuomet būna palankesnis, nes sumažėja finansinių rūpesčių: nereikia mokėti už šildymą, didesnė sezoninių darbų pasiūla, be to, Lietuvoje palaipsniui mažėja nedarbas.
Baltijos šalių regionas, įskaitant ir daugumos ES ekonomistų vertinimus, didžiausią krizės bangą jau įveikė bei išsprendė pagrindines finansų taupymo problemas, dėl to gerėja ir žmonių lūkesčiai. Baltijos valstybių ekonomika toliau nuosaikiai augs, jeigu neįvyks kažkas pernelyg netikėto. Tuo tarpu euro zonos šalys dar tik įžengė į tą etapą, ką dėl pietų valstybių problemų reikėjo spręsti gerokai anksčiau.
Tikėtina, kad bent jau Lietuvoje daugiau finansinių apkarpymų iki Seimo rinkimų nebebus, tad per ateinančius kelis mėnesius, jei Europa nepateiks naujų sukrėtimų, gyventojų lūkesčiai gali tapti dar optimistiškesni – pasitikėjimo rodiklis gali augti iki vėlyvo rudens ar net Kalėdų. Jis ypač priklausys nuo rinkimų baigties bei energetikos kainų ir, tikėtina, žiemą suprastės, bet nenukris iki buvusio žemiausio taško praėjusią žiemą.
Vartotojų pasitikėjimo indeksas paprastai kyla arba leidžiasi anksčiau nei kiti ekonominiai rodikliai. Didėjant vartotojų pasitikėjimui, auga vartojimas ir ekonomika.
Žmonės Lietuvoje kol kas konservatyvūs ir santaupas iš esmės deda į indėlius, tačiau kai kurie jau daugiau išleidžia ir vartojimui, kuris šalyje pastaruoju metu po truputį auga. Tiesa, gyventojai dar neskuba imti paskolų, o vartojimas atsigauna santūriai. Kiek didesnių išlaidų galima sulaukti prieš naujus mokslo metus, galbūt pasinaudojant ir vartojimo paskolomis, jei daugiau išleista per atostogas. Tikėtina, kad per artimiausius mėnesius žmonių nuotaikos nekris, o vidaus vartojimas išliks stabilus.
Vis dėlto nedera užmiršti išaugusio Lietuvos biudžeto deficito, be to, mes dar labai ilgai mokėsime skolas. Stebuklų nebūna, tad šalies ir gyventojų gerovės augimo prognozės, kai rinkos ypač neramios, turi būti atsargios. Geras ženklas, kad Baltijos šalims jos - su optimistine tendencija.
