-Kaip jūs matote Lietuvą pasauliniame kontekste?

-Įvertinant Lietuvos pasiekimus ir iššūkius, su kuriais valstybė susiduria šiandien, šalį galima palyginti su stikline, kuri yra pusiau pripildyta ir pusiau tuščia. Viena vertus, valstybė kaip Lietuva, taip pat ir Latvija, padarė progresą nuo sovietinės komunistinės eros pabaigos pagal ekonominius, socialinius ir valstybės valdymo, taip pat ir korupcijos, rodiklius.

Pagal piliečių balso teisės ir demokratinės atskaitomybės parametrus, Lietuva yra pirmajame ketvirtyje pasaulio valstybių - tai reiškia, kad pagal šį rodiklį Lietuva yra tarp pirmųjų 50-55 pasaulio šalių iš 213-os. Pagal korupcijos parametrą Lietuva yra pirmajame trečdalyje, tačiau yra to pirmojo trečdalio pabaigoje, o tai reiškia, kad yra 65-70 pasaulio šalių, kuriose korupcija yra mažesnė nei Lietuvoje.

Žinoma, reikia džiaugtis, kad Lietuva nėra tarp didžiausią korupciją turinčių valstybių ir padarė žymų progresą, ypač prieš stojant į Europos Sąjungą (ES), tačiau iššūkiu yra tai, kad valstybių įstojusių į ES progresas nebėra toks pat kaip prieš stojimą. Ir Lietuvai reikia sau užduoti klausimą, kodėl yra 50-70 valstybių, kurių reitingai yra geresni – aš atvykau iš Čilės, ir šioje šalyje per pastaruosius 20 metų šis klausimas buvo dažnai keliamas, todėl dabar valstybė yra tarp pirmųjų 25 šalių, kurios sėkmingai tvarkosi su korupcija.

Nematau priežasčių, kodėl tokio rezultato negalėtų pasiekti Lietuva – čia yra kokybiškas švietimas, reikalingos institucijos. Suprantama, kad Lietuva negali tapti Naująja Zelandija ar Danija rytoj, bet kodėl gi ne per ateinančius 20 metų?

-Jei teisingai jus supratau, prie ES prisijungusių valstybių progresas antikorupciniu ir kitais požiūriais sulėtėjo?

-Mes pastebime bendrą tendenciją, kad naujosios ES valstybės, t.y. buvusios socialistinės Centrinės ir Rytų Europos valstybės bei Baltijos šalys, padarė didelį progresą, kad atitiktų ES reikalavimus ir būtų priimtos į ES. Aš neteigiu, kad po to kai šalys įstojo į ES, buvo fiksuojamas žymus pablogėjimas, tačiau progreso tendencija nėra tokia pati kaip iki stojimo, tačiau tyrėjai turėtų patikrinti, ar ši bendra tendencija galioja ir Lietuvos atveju.

-Kaip Lietuva atrodo regiono kontekste?

-Lietuvai atrodo geriau nei Nepriklausomos valstybių sandraugos valstybės, t.y. Rusija, Ukraina ir kai kurios Centrinės Azijos šalys, tačiau palyginti su Centrine ir Rytų Europa Lietuva yra vidutiniokė. Estijai sekasi geriau, nors ir ši valstybė susiduria su iššūkiais, o Lietuvai – panašiai kaip Latvijai, tačiau, tikiuosi, kad šalyje yra žmonių, kurie klausia, kodėl šalies rodikliai nėra geresni.

Mano patirtis rodo, kad šalys, kurios yra išplėtojusios institucinę sistemą ir turi pakankamai žmogiško kapitalo, tokioms valstybėms priklauso ir Lietuva – juk nekalbame apie Pusiaujo Gvinėją, svarbiausia yra ne įrankiai ar žmonių gebėjimai, o politinė valia.

Pirmiausia valstybėms reikia išsiaiškinti, kur glūdi problemos, didžiąja dalimi lemiančios ir korupciją – galbūt tai viešieji pirkimai? Žinau, kad ir Lietuva planuoja įgyvendinti didelės apimties naujos atominės elektrinės statybos projektą, o tokių didelių projektų metu yra labai svarbu jiems netaikyti įvairių išimčių ir juos perkelti į elektroninę erdvę.

Kartais korupcijos priežastimi gali būti teismai, pavyzdžiui, Egipte Hosnio Mubarako režimo metu, tačiau kai kuriose šalyse priešingai – teismai gali būti kovos su korupcija įrankiu. Kartais giminių protegavimas taip pat yra korupcijos priežastimi – anksčiau žmonės galvojo, kad korupcija yra įmonių kyšiai valdininkams, tačiau tai yra tik vienas aspektas, nebūtinai kainuojantis daugiausiai.

-Ilgai buvo galvojama, kad yra neįmanoma išmatuoti korupcijos kainos valstybei. Jūs esate sukūrę modelį kaip tokią įtaką išmatuoti – gal galite pasidalinti esminėmis jūsų atrastomis įžvalgomis?

-Mes susiejome įvairius socialinius ir ekonominius valstybių duomenis su korupcijos lygiu valstybėje ir nustatėme, kad geresnis valstybės valdymas ir mažesnė korupcija užtikrina spartesnę valstybės plėtrą ir didesnes jos pajamas bei socialinę raidą.

Apibendrinę visame pasaulyje surinktų daugiau nei 300 tūkst. respondentų atsakymus, išsiaiškinome, kad vidutiniškai egzistuoja 300 proc. dividendai, kai valstybėje yra sumažinamas korupcijos lygmuo.

Pavyzdžiui, jei šalis imasi reformų ir sumažinta korupcijos mastus nuo, tarkime, Ukrainos lygio iki Lietuvos, tada ilguoju laikotarpiu valstybė gali tikėtis, kad jos pajamos vienam šalies gyventojui išaugs tris kartus. Tačiau valstybė, kuri nemažina korupcijos, tokią galimybę iš savo piliečių atima.

-O kai sakote ilguoju laikotarpiu, kiek metų turite omenyje?

-Gali pakeisti kartos, kol pasijus visi 300 proc. dividendų, tačiau yra skaičiavimų, kad tokios reformos gali paskatinti spartesnį šalies augimą – po 0,5-1 proc. punktą kasmet.

Pasaulyje kyšininkavimo mastas prieš keletą metų sudarė 1 trln. JAV dol. arba 2-3 proc. pasaulio BVP ir, manau, kad iš esmės per kelis metus šis skaičius nesikeitė.

Tačiau investuotojams, jei šalyje yra pakankamai aukštas arba vidutinis korupcijos lygis, tai prilygsta papildomam 20 proc. mokesčiui, palyginti su valstybėmis, kuriose korupcijos lygis yra žemas – tenka ne tik mokėti kyšius, bet ir skirti laiko susitarti su visais valdininkais ir t.t. Taip galima pamatuoti, kiek korupcija kainuoja valstybei ir verslui.

Korupcija buvo vienas iš faktorių, leidusių dabartinei skolų krizei susiformuoti pirmiausiai JAV, kai Niujorko finansų centre Volstryte pritrūko atsakingų institucijų priežiūros ir Europoje Jungtinėje Karalystėje, kai atsakingos institucijos nepakankamai kontroliavo bankinę sistemą – ir dabar tai matome banko „Barclays“ skandalo metu.

Be to, Graikijoje dėl makroekonominės politikos yra milžiniškas fiskalinis deficitas ir tai taip galima susieti su labai prastais Graikijos kovos su korupcija rezultatais.

-Kaip finansinė krizė galėtų paveikti Lietuvą?

-Lietuva ir kitos Baltijos valstybės yra nedidelės ir labai atviros ekonomikos, akivaizdu, kad jos bus paveiktos senosios Europos makroekonominės padėties, o senoji Europa dabar išgyvena labai sunkius laikus ir geriausiu atveju regiono augimo tempai artimiausius metus bus labai lėti.

Kalbant apie Lietuvos ekonominę situaciją ateityje, reikia atsižvelgti į tris labai svarbius aspektus. Pirma, kiek produktyvi yra šalies ekonomika: ar ji diversifikuota, ar stipri. Pavyzdžiui, mano manymu, daug žmonių pervertina faktą, kad Kinija gali tapti didžiausia pasaulio ekonomika, kol JAV išgyvena nuosmukį.

Žinoma, JAV susiduria su problemomis ir augimas nėra toks spartus koks turėtų būti, tačiau ši ekonomika yra itin efektyvi ir inovatyvi - tai nepakankamai įvertinama. Antra – reikia atsižvelgti, kas yra Lietuvos prekybos partneriai ir kokios yra ekonominės prognozės jiems.

Trečia, ir tai daugiau yra bendras pastebėjimas, jog nepaisant to, jog Europa šiuo metu išgyvena sunkumus ir taip - galima antroji krizės banga, šio regiono ekonomikos yra lanksčios, o veikiančios institucijos – stiprios.

Šis regionas yra gerai pasiruošęs išgyventi audrą, o žmonės neįvertina, kokios yra regiono galimybės ilgalaikėje perspektyvoje. Europos atveju, manau, gyventojai turi būti kantrūs ir dirbti toliau, tačiau vietos atsargiam optimizmui tikrai yra.

-Lietuvoje pastaruosius metus fiksuojamas didelis emigracijos lygis – galbūt tai yra ekonominių ar socialinių problemų pasekmė?

-Po esminių ekonominių pertvarkų, pavyzdžiui žlugus Sovietų imperijai, buvo tikėtina, kad dalis žmonių norės išvykti ypač dėl žymių pragyvenimo lygio skirtumų. Pirmaisiais šalies ekonomikos persitvarkymo metais šis procesas yra visiškai natūralus ir netgi sveikas ekonomikai, nes išvykę žmonės vėliau gali prisidėti prie šalies gerbūvio ar grįžti.

Problema emigracija tampa tuomet, kai jos lygis išlieka aukštas ilgą laiką. Normalu, kad per sunkmetį emigracija gali ūgtelėti, jei po krizės išvažiuojančiųjų vėl sumažėja. Nors pajamos Lietuvoje dabar, palyginti su kitomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis, yra sąlyginai aukštos, jos dar nėra pasiekusios senosios Europos lygio, tuo iš dalies galim paaiškinti emigraciją.

Tačiau, jei per artimiausius 20 metų Lietuva taps panašesnė į tokias šalis kaip Danija, tuomet tikėtina, kad į valstybę vis daugiau žmonių atvyks. Galiu pasakyti, kad mano valstybė – Čilė – buvo labai skurdi šalis prieš 20-25 metus: 45 proc. gyventojų buvo žemiau skurdo ribos, o dabar jų yra 14 proc.

Tai rodo, kad per kelis dešimtmečius galima padaryti žymų progresą, tačiau darbas per tuos dešimtmečius bus ilgas ir sunkus. Kai kurie žmonės sako, kad Čilėje įvyko ekonomikos stebuklas, tačiau stebuklas yra Dievo poelgis, o tai buvo valstybės vadovų, žmonių ir labai sunkaus darbo rezultatas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (187)