Lietuvos vasaros sostinės gatvėse jau birželį pasigirsta rusų kalba, miestą užplūsta automobiliai su rusiškai numeriais, reklaminiuose stenduose puikuojasi afišos, kuriose anonsuojami rusų žvaigždžių koncertai. Pvz., liepą ketina atvykti garsus rusų komikas Jefimas Šifrinas. Praėjus pagrindine Basanavičiaus gatve, darosi akivaizdu, kad ir čia rusų turistai yra laukiami svečiai – daugelyje kavinių pateikiami meniu rusų kalba.
Tiesa, kartais žinomi, įprasti patiekalai būna pavadinti taip egzotiškai, kad tiesiog plaukai šiaušiasi. Skaitytojų dėmesiui – vienos kavinės su didele terasa gatvėje meniu. Jos šeimininkas negailėjo pinigų investicijoms į aplinką, tačiau vertimui pinigų akivaizdžiai pagailėjo.
Kavinės meniu labai įvairus, išskirti netgi patiekalai gurmanams. Žinoma, antraip kam gi pavadinti keptą vištieną „Moterys“? Juo labiau, kad lietuviškame meniu šis patiekalas vadinasi tiesiog „Moterims“. Šedevras gurmanams – patiekalas „Kèpti šonkauliai velnias“. Kažin, ar lankytojams siūloma patiems išsikepti šonkaulių, negana to – paties velnio? Na o iš tiesų tai kiaulienos šonkauliukai aštriame padaže „Diabolo“.
Taip pat siūloma paragauti košės „keturi grūdai“, o desertui suvalgyti torto „Napaleonas nuo vaikystės“.
„Šašlikas iš lošišos“ ir „elniena padažu iš grybų ir koniako“
Jei prie šių gėrybių turistai panorėtų alaus, jų laukia tiesiog stulbinama išradimų įvairovė, veikiausiai pritaikyta specialiai šiam meniu. Siūloma tamsiojo alaus, taip pat yra „ryškusis alus”, „kvietinio alus” (kažkodėl pavartotas kilmininko linksnis), netgi alus „miežiai“.
Tai ne vienintelė kavinė Palangoje, kurios meniu mirga klaidos. Gana prabangiame restorane informuojama, kad galima atsiskaityti „kreditinamis kortelėmis“, o šašlykinėje siūloma paragauti „šašliko iš lošišos“. Čia galima gauti ir ledų su mistiniu pavadinimų „ledai su priedėliais“. Morsas iš lietuviško meniu rusiškame meniu virsta neprilygstamuoju skanėstu „morzė“! Gal turimas omenyje Morzės abėcėlės išradėjas?
Galiausiai pavyzdys, kuris tikriausiai ir pirmaklasį prajuokintų – vienoje kavinėje tiekiama „košia“ ir netgi su „pėnu“.
Vertimas – ne daugiau, nei 100 litų
Ar dažnai kavinės ir restoranai kreipiasi į vertimų biurus? Kaip papasakojo vertimų biure „Polyglot“, gana retai tenka versti meniu į įvairias kalbas.
„Per pastaruosius metus į mus kreipėsi 3–4 kartus, prašydami išversti meniu į rusų, anglų, vokiečių kalbas. Nėra daug, kita vertus, dabar yra gana daug vertimų biurų, ne visi užsakymai tenka mums. Įprastai užsakovas prašo išversti meniu į kelias kalbas“, – DELFI pasakojo biuro darbuotoja Anna.
Jos teigimu, meniu vertimas kainuoja apie 80–100 litų. „Bet kokiu atveju, tai ilgalaikė investicija, nebent agurkus nustotų vadinti agurkais“, – pajuokavo biuro darbuotoja.
Ji sakė kavinėse ir restoranuose nekreipianti dėmesio į klaidas meniu. „Aš – lituanistė, bet į klaidas vertimuose nekreipiu dėmesio. Lietuviškuose meniu didelių klaidų nebūna“, – teigė Anna.
Asociacija: problemų kyla ir dėl restoranų, ir dėl vertimų
Kaip interviu DELFI pripažino Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Giedrė Kvedaravičienė, iš tiesų daugelio restoranų meniu yra su klaidomis.
„Vertimo klaidos dažnos restoranų meniu. Ir ne tik rusų, bet ir anglų kalbomis. Kodėl taip yra – sunkoka apibendrintai vertinti. Vienok galima atkreipti dėmesį, kad dauguma restoranų ir kavinių meniu ruošia ir maketuoja patys, be išorinės pagalbos. Su, kaip jūs teisingai pastebėjote, geriausiai užsienio kalbą išmanančio darbuotojo pagalba“, – svarstė G. Kvedaravičienė.
Jos nuomone, gali būti, jog taip yra todėl, kad dauguma kavinių ir restoranų Palangoje veikia tik vasarą.
„Tokioms kavinėms ir restoranams kiekvieno sezono pradžioje būna pakankamai daug rūpesčių renkant komandą, programą ir t. t., kuriuos mėginant sužiūrėt, teisingi meniu vertimai, deja, nebūna tarp prioritetinių klausimų. Tačiau tikiuosi, kad didėjant Palangos kurorto populiarumui tarp užsienio svečių, tiek rusų, tiek kitų tautybių, pamažu gerės ne tik bendra aptarnavimo ir maisto kokybė, bet ir bus daugiau skiriama dėmesio meniu kokybei, tinkamai ir taisyklingai pristatant siūlomus patiekalus ir gėrimus visomis meniu esančiomis kalbomis“, – pabrėžė asociacijos vadovė.
Jos teigimu, ir vertimų biurų paslaugos negarantuoja puikaus, kokybiško vertimo – gautus vertimus dažnai tenka skaityti, o kartais netgi koreguoti.
„Kita vertus, galiu pastebėti, kad net ir nunešus tekstus į vertimų biurą, tenka atidžiai skaityti ir koreguoti gautus vertimus, ypač kai susiduriama su kiek specifiškesniu žodynu ar skirtingose kalbose taikomais konkrečiais terminais vienam ar kitam patiekalui ar jo paruošimo būdui apibūdinti. Tokių vertimų paslaugų rinkos mažumas nulemia tai, kad iš tiesų nėra vertėjų, kurie specializuotųsi restoranų veikloje. Taigi erdvės tobulėjimui, manau, yra visiems“, – pabrėžė G. Kvedaravičienė.
