Stagnuojančios ekonomikos, mokesčių politikos tema Lietuvoje diskutuojama daug, neretai pasitelkiant pavienius iš konteksto ištrauktus faktus: esą vienoje šalyje yra taip, kitoje – kitaip, o štai pas mus – nei šiaip, nei taip. Vyriausybė, verslo organizacijos ir politikai siūlo įvairiausių būdų, kaip būtų galima pagerinti mūsų gyvenimą – juo labiau kad artėja rinkimai.
Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai pristatęs ir šia proga Lietuvoje lankęsis eurokomisaras Algirdas Šemeta susitiko su finansų ministre Ingrida Šimonyte. Iš paskelbtų jų pokalbio detalių buvo galima suprasti, kad Lietuva ir taip viską daro teisingai. Finansų ministrė užsiminė, esą nieko per daug ir neketinama daryti, nes nežinia, kaip viskas bus po Seimo rinkimų.
„Draugiški“ mokesčiai
Ir vis dėlto įdomu, ką apie padėtį Lietuvoje mano Briuselis. Iš esmės Europos Komisija Lietuvoje įžvelgia tas pačias problemas, dėl kurių diskutuojamos ir pas mus – siūloma liberalizuoti darbo rinką, sparčiau vykdyti pensijų reformą ir užtikrinti, kad biudžeto deficitas neaugtų.
Europos Komisija Lietuvos Vyriausybei, priimant kitų metų biudžetą, pataria laikytis užsibrėžto tikslo – šiais ir kitais metais toliau mažinti biudžeto deficitą ir siekti, kad išlaidos neviršytų pajamų. Žinoma, jei šios krypties būtų laikomasi tokiu būdu, kaip ir iki šiol, mums tai reikštų tolesnius suvaržymus, socialinės srities nykimą, žmogiškuosius nuostolius.
Briuselio akimis, nors ekonomika Lietuvoje ir auga, tas augimas galėtų būti spartesnis sudarius palankesnes sąlygas verslui, esant lankstesnei darbo rinkai ir didesnėms investicijoms į mokslinius tyrimus.
Briuselis primygtinai ragina nemažinti finansavimo toms sritims, kurios galėtų prisidėti prie ekonomikos augimo, o mokesčius projektuoti taip, kad jie kuo mažiau stabdytų ekonomiką. Tačiau siūloma rimtai svarstyti galimybę įvesti papildomus mokesčius automobilių savininkams, apmokestinti nekilnojamąjį turtą ir įvesti daugiau aplinkosaugos mokesčių, nors, kaip rodo sociologiniai tyrimai, Lietuvoje tai veikiausiai sukeltų pasipiktinimo pliūpsnį.
Už rankos nevedžios
Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta spaudos konferencijoje sakė, kad
nekilnojamojo turto, aplinkosaugos, tarp jų ir automobilių, mokesčiai laikomi draugiškais ekonomikai, todėl kaip tik jų ir reikėtų imtis.
Pajamos iš aplinkos mokesčių Lietuvoje yra tarp trijų žemiausių ES iš dalies ir dėl transporto apmokestinimo. Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, jis apmokestinamas mažiausiai ES. Lietuva ir Estija vienintelės ES neturi automobilių mokesčio. Be to, mūsų automobilių parkas pasižymi aukštu energijos suvartojimu. Komisijos nuostata – geriau apmokestinti turtą, vartojimą, taršą, o ne darbo vietas.
A. Šemetos teigimu, dalis minėtų mokesčių galėtų būti panaudoti darbo jėgos apmokestinimui sumažinti, nors Europos Komisija tokios rekomendacijos ir neteikia. A. Šemetos manymu, tai galėtų būti naudingas žingsnis, sprendžiant nedarbo problemas. Vis dėlto paklaustas, kokių konkrečiai veiksmų Lietuvai reikėtų imtis, A. Šemeta atsakė, kad tai turi nuspręsti šalies politikai.
„Komisija tikrai nenori už rankos vedžioti Europos sąjungos narių ir nurodinėti, kaip šalys turėtų įgyvendinti komisijos rekomendacijas. Aš manau, kad šiuo metu Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į artėjančią rinkimų kampaniją, šie klausimai galėtų būti svarstomi politiniu lygmeniu“, – teigė eurokomisaras.
Pensijoms kyla pavojus
Daugiausia rūpesčių ir mūsų, ir Europos Komisijos akimis kelia pensinis aprūpinimas, kuris išliktų problemiškas net ir ekonomikos augimui įgavus didesnį pagreitį. Briuselis siūlo įvykdyti „visapusišką pensijų sistemos reformą“, t. y. teisės aktais suderinti nustatytą pensinį amžių su vidutine tikėtina gyvenimo trukme, o ne formaliu laipsnišku pensinio amžiaus ilginimu, kuris iš esmės nieko neišspręs.
Taip pat siūloma nustatyti aiškias pensijų indeksavimo taisykles ir pagerinti papildomo kaupimo sistemas, kad žmonės ateityje daugiau vilčių dėtų ir pajamų senatvėje gautų iš privataus kaupimo. Privatus pensijų kaupimas Lietuvoje tapo taupymo auka, ir ateityje dėl to susidarys nemaža senatvės pajamų skylė. O „Sodros“ pajamų skylė taip ir liko žiojėti.
Ir Briuselis – už lankstumą
Mūsų eurokomisaro teigimu, itin didelis dėmesys Europos Komisijos rekomendacijose buvo skiriamas užimtumui skatinti. Lietuvai ES rekomenduoja pirmiausia spręsti jaunimo, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių problemas, skiriant daugiau išteklių aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir kartu gerinant jų veiksmingumą, padidinti gamybinės praktikos schemų veiksmingumą, pakeisti darbo teisės aktus, kiek tai susiję su lanksčiomis sutarčių sąlygomis, atleidimo nuostatomis ir lanksčia darbo laiko tvarka. Paprastai sakant, dėl darbo santykių pritariama toms priemonėms, kurias siūlo ir mūsų verslo organizacijos, ir mūsų Vyriausybė, tačiau jas itin neigiamai vertina profsąjungos.
Briuselis pataria imtis ir veiksmų, kurie užtikrintų pastatų energinio efektyvumo didinimą – kitaip sakant, siūloma imtis nepopuliaraus daugiabučių namų renovavimo.
Energijos kainas turėtų sumažinti ir Vyriausybės skatinama energijos tinklų konkurencija bei dujų tinklų jungtys su ES šalimis.
Tad patarimai nemažai, tačiau, turint omeny mūsų valdžios sugebėjimą nuolatos ką nors reformuoti stovint vietoje, jie taip ir gali likti tik patarimais, juo labiau kad daugelis iš jų – nepopuliarūs.
Priekaištai pelnyti, problemos žinomos
– Mus pasiekė tik supaprastintas Europos Komisijos rekomendacijų Lietuvai variantas. Ar, jūs, būdama analitikė, perskaičiusi šias rekomendacijas atidžiau, radote ką nors įdomaus, naudingo ar netikėto?
– Sakykim taip – išskirtinai daug naujienų nėra. Išvardintos visos mums žinomos bėdos: vėl paminėta, kad nepakankama mūsų energijos ūkio, valstybinio ūkio pertvarkos pažanga, pensijų reforma veikiausiai eina ne ta linkme, mažai pastangų dedama kovojant su socialine atskirtimi.
Keistai galbūt nuskambėjo tik rekomendacija, kad nėra pakankama pažanga integruojant elektros rinką į europinę. Vis dėlto reikia įvertinti ir tą faktą, kad rekomendacijos skirtos trumpesniam laikotarpiui, kitam europiniam semestrui, kuris prasideda 2013 m. sausio 1 dieną. Tuomet bus žiūrima, kokia gi pažanga padaryta, tačiau būtų keista tikėtis, kad per pusmetį galima pasiekti kokios nors stulbinamos pažangos.
– Ar teisingai supratau, kad tik šis vienas priekaištas jums pasirodė nepagrįstas?
– Iš esmės taip. Labiau norėčiau atkreipti dėmesį į mūsų pačių norą ką nors keisti ir reformuoti. Mano nuomone, tas noras atrodo ganėtinai formalus. Man teko domėtis Lietuvos nacionaline reformos dienotvarke. Tai yra svarbus dokumentas, nusakantis, ką mes darysime, kuria linkme eisime. Tačiau tokiame svarbiame mūsų pačių sukurtame dokumente yra daugiau deklaracijų, nei konkrečių žingsnių, kaipgi mes pasieksime vieną ar kitą rezultatą.
Manau, taip parodome Europai mūsų pačių požiūrį. Kam mes rašome tuos planus – sau ar Briuseliui? Tokiomis aplinkybėmis reikalauti kokio nors išskirtinio požiūrio iš Europos Komisijos yra naivu.
– Panašu, kad elgiamės kaip mokiniai, kurie ruošia namų darbus tik tam, kad mokytojas nesibartų?
– Taip, iš pirmo žvilgsnio paralelė atrodo teisinga, tad Briuseliui priekaištų žerti neskubėčiau. Žinoma, rekomendacijos labiau globalios, iškeliančios uždavinius, kurių negalima įgyvendinti trumpuoju laikotarpiu, tačiau aš labiau kreipčiau dėmesį mūsų pačių veiksmus ir požiūrį.
– Manau, analizavote ir kitoms šalims skirtas Europos komisijos rekomendacijas. Ar pastebėjote ką nors, ką būtų galima perskaityti tarp eilučių?
– Nepasakyčiau, kad pastebėjau ką nors išskirtinio. Tiesa, šiemet pirmąkart paminėtas poreikis mažinti socialinę atskirtį ir didinti darbo jėgos integravimą į darbo rinką, tačiau ši rekomendacija taikoma beveik visoms šalims. Manau, kad šiuo atveju reikėtų tik daugiau konkretumo, nes skirtingas šalis kamuoja skirtingos problemos.
Mūsų specifinės problemos, žinoma, akcentuojamos (energetinis efektyvumas, energetinė nepriklausomybė) – manau, visi suprantame, apie ką šnekama, tačiau kokio nors antraeilio, diskriminacinio požiūrio, lyginant su požiūriu į kitas šalis, tikrai nepastebėjau. Tiesiog įvertinta Lietuvos specifika.
– Pabaigai pakalbėkime apie tai, ką matome mes. Ar Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, kuri rudenį tikriausiai jau baigs savo gyvavimą, nuveikė ką nors daugiau, išskyrus tai, kad suvaldė biudžetą?
– Negalima sakyti, kad ši Vyriausybė visai nieko nenuveikė. Makroekonominio stabilumo siekimo politika iš esmės buvo vykdoma teisingai, nesame linksniuojami tarp labiausiai įsiskolinusių šalių. Tai yra didžiulis privalumas, nes Europos Komisija įsiskolinusiais šalis vertina labai griežtai.
Manau, labai teigiamas žingsnis yra ir didesnio ekonomikos skaidrumo siekis. Yra daugybė studijų apie tai, kad šioje srityje mums reikia pasitempti ir kad tai yra reali priemonė, kuri padėtų subalansuoti biudžetą.
Net ir tokia, rodos, nereikšminga detalė kaip kasos aparatų įvedimas turgavietėse davė teigiamų rezultatų ir pagerino PVM surinkimą. Pasipriešinimas didesniam skaidrumui, žinoma, politikus gąsdina, tačiau tokius žingsnius reikia tęsti nepaisant pasipriešinimo, kuris daugeliu atvejų būna nepagrįstas.