Kiniškos prekės nevaržomai plaukia į Lietuvą

Nuo sausio 1 dienos į Lietuvą ir kitas ES šalis neribotais kiekiais galima įvežti Kinijoje pagamintą avalynę, tekstilę, drabužius, keramikos ir porceliano gaminius. Pasaulinei prekybos organizacijai priklausančios šalys panaikino importo kvotas. Nuo šiol laisvą kiniškų prekių judėjimą galima tik stebėti ir kaupti informaciją.

Todėl Lietuvos verslininkai, importuojantys kai kurių rūšių kinišką avalynę, nuo vasario pirmos dienos turės pateikti muitinei išankstinės priežiūros dokumentą, kurį išduos Ūkio ministerija. Pasak Ūkio ministerijos Prekybos departamento direktoriaus Kęstučio Straigio, dėl šios procedūros kiniškų prekių kiekis tikrai nesumažės.

Kiniška tekstilė jau yra užkariavusi 60 proc. JAV rinkos. Todėl, pasak Kęstučio Straigio, jei kiniškų gaminių srautas keltų grėsmę šalies pramonei, neatmetama galimybė sugrąžinti apribojimus. Už tai pasisako Lietuva ir dar 11 ES šalių.

Nors pigią produkciją gaminanti Kinija jau dabar vadinama viso pasaulio fabriku, Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos generalinis direktorius Vidmantas Vikšraitis kol kas didelės grėsmės šalies gamintojams nemato.

Pasak Vidmanto Vikšraičio, kur kas pavojingesnė padėtis susiklostys per porą metų, kuomet į Kiniją savo gamybą perkels didžiosios Europos įmonės.

„Lietuviškai avalynei jau sunku konkuruoti su kiniškais batais“, - sako bendrovės „Lituanika“ marketingo skyriaus vadovė Rita Dumbravienė. Avalynės gamintojų konkurenciją aštrina ir ketinimai vėl padidinti minimalią mėnesio algą.

Per praėjusių metų 10 mėnesių į Lietuvą įvežta kiniškų prekių už 600 mln.litų.