Bendrovės "Swedbank Life Insurance" Lietuvos filialo komercijos direktorius Ernestas Skeberis įsitikinęs, kad gyventojams kaupimas pensijai asocijuojasi su kalbomis apie aukštąsias materijas:
„Tai tarsi aukštosios materijos - žmonėms yra žymiai svarbesnių dalykų šiandienos vartojimui negu kaupti ateičiai. Dėl to dažniausiai galvoti ir gilintis, kas siūloma ateičiai yra paliekama už borto.“
Pasak jo, kol kas dauguma gyventojų laikosi pozicijos, kad išėję į pensiją gyvens iš „Sodros“ išmokų ir nors pripažįsta, kad jų nepakaks, dauguma gyventojų dėl to papildomai kaupti nepradeda.
„Kaupti galėtų paskatinti labai paprastas žinojimas, ką žmonės gali tikėtis gauti ateityje. Dabar, tyrimai rodo, kad jie net neįsivaizduoja, kokios pensijos gali tikėtis. Jeigu žmonės aiškiai žinotų, kad išėjus į pensiją bus santykinai dvigubai mažiau dirbančiųjų, kurie galės jiems sumokėti pensiją, nei yra dabar, manau, kad toks suvokimas galėtų paskatinti pradėti rūpintis patiems jau šiandien“, - sako E. Skeberis.
Kaupti lėšas III-ios pakopos fonde paslaugą siūlančios bendrovės "DNB investicijų valdymas" generalinis direktorius ir Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys laikosi panašios nuomonės.
„Žmonės neturi paskatų taupyti ilgam, ypač jaunimas“, - mano Š. Ruzgys, teigiantis, kad dauguma gyventojų galvoja, jog sulaukus pensinio amžiaus jais galiausiai pasirūpins „Sodra“. Esą dėl to žmonės neskuba savarankiškai kaupti lėšų pensijai ir „plaukia pasroviui“. Be to, jis primena, kad nuo 2007 m. į kaupimą per III-iąją pakopą investavę gyventojai vėliau nukentėjo per finansinę krizę ir tai juos atgrasė nuo tolesnių investicijų.
„III-ią pakopą paveikė 2007 m. svyravimai, nes dalis fondų kaip tik ir atsirado 2006-2007 m. ir, aišku, kai visi investavusieji tikėjosi didelės grąžos, 2007 m., ko gero, fiksuoti rekordiniai pardavimai, tačiau 2008 m. žmonės nukentėjo ir tuomet gavosi gyvatės įkandimo efektas - visus bent kiek aktyvesnius žmones šis laikotarpis iš karto ilgam atgrasė nuo bet kokio investavimo, koks jis bebūtų“, - apgailestauja jis.
Jaunimas apie taupymą pensijai
„Pirmame dešimtuke atsakymų, kad apskritai būtų galvojama apie kaupimą pensijai, turbūt nebuvo.
Jiems net ir paskola būstui daugeliu atveju asocijuodavosi su investavimu - neskiriama, ar yra vartojimas, ar investavimas dėl ilgalaikių nuomos pajamų. - sakė jis. - Bet esmė tokia, kad vartojamo produktai buvo suprantami kaip investavimo - lyg nieko papildomo daryti nereikia. Aišku, lėšų trūkumas buvo antra priežastis, kodėl daugelis nemąsto apie jokį kaupimą.“
Pasak Š. Ruzgio, tai, kad kaupiančiųjų III-ios pakopos pensijų fonduose daugėja nepakankamai rodo spartesnis kaupimo sistemos dalyvių kiekio augimais nei turto augimas. Pavyzdžiui, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenys rodo, kad pernai III-ios pakopos pensijų fondų dalyvių padaugėjo 11 proc., o turtas per metus sumažėjo 6 proc., o tai, anot jo, leidžia daryti prielaidą, kad žmonės kaupia, tačiau įmokos dažnai yra neperiodiškos ir nedidelės.
Anot Š. Ruzgio, susidaro įspūdis, kad kartą per metus sumokėjęs 100 litų papildomo kaupimo įmoką žmogus apie kaupimą pamiršta, nors tokia įmoka jokios naudos ateityje neduos. Be to, anot finansų specialisto, jei kaupimas III-ios pakopos pensijų fonde ir prasideda, žmonės nevengia sukauptų pinigų išsigryninti, kai jų prireikia.
„Jeigu žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, viena iš pirmųjų priemonių gauti pajamų yra kaupimas fonduose ar pagal gyvybės draudimo sutartis. Nesakyčiau, kad vyksta masinis sutarčių nutraukinėjimas, tačiau jis vyksta“, - antrino E. Skeberis.
Pasak jo, o jaunesnio amžiaus gyventojams yra pakankamai sudėtinga pradėti kaupti papildomai ne tik dėl nedidelių atlyginimų, bet ir dėl besikuriančių šeimų, prisiimamų kitų finansinių įsipareigojimų.
„Vyrauja vartotojiškas požiūris, nemaža dalis pajamų nueina vartojimui natūraliai dėl nedidelių pajamų, o dar kiek jaunimo neturi darbo apskritai. Be to, jaunesniame amžiuje atsiranda maži vaikai, kuriems taip pat reikia nemažų investicijų, paskolos namams ir panašiai“, - sako E. Skeberis.
Pasigenda raginimų kaupti ir pasitikėjimo veikiančia sistema
„Žmonės maišo II ir III pensijų pakopas, - apgailestauja Š. Ruzgys. - O kai viskas susimaišo, žmogus nebeatskiria, kad reikia kažką papildomo daryti.“
E. Skeberis laikėsi kitos nuomonės: „Manau, kad svarbiau yra skatinti papildomai kaupti, nei reformuoti tai, kas buvo jau įstatymais įtvirtinta. Dabar, turbūt, yra netgi svarbiau sulaukti Konstitucinio teismo sprendimo. Reformos tikrai nekuria pasitikėjimo sistema, o dažnai kaitaliojimas tikrai sukuria nepasitikėjimą ir tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės nekaupia - jie nežino, kaip tai vyks ateityje“, - įsitikinęs finansininkas.
2004 metais startavusi Pensijų kaupimo sistema numatė 5,5 proc. pajamų dydžio įmoką į būsimojo pensininko sąskaitą ir nenumatė prievolės dirbančiajam papildomai mokėti. Tačiau nuo 2009 m. ši dalis buvo mažinama tris kartus: iki 3 proc., tuomet iki 2 proc. ir galiausiai iki 1,5 proc. Liepą Konstitucinis teismas turėtų priimti sprendimą, ar pervedimai į II pakopos pensijų fondus buvo sumažinti teisėtai.
Siūloma pensijų sistemos reforma numato, kad dirbantysis turės mokėti papildomai 2 proc. (pirmus trejus metus turėtų būti 1 proc.), norėdamas gauti 4 proc. (atitinkamai 2 proc.), pajamų, į savo būsimos pensijos sąskaitą.
Pernai prie Lietuvos banko prijungta Vertybinių popierių komisija 2011 m. 933 respondentų klausė, ar jie kauptų III pensijų pakopoje, jei būtų panaikinta II-oji pakopa. 17 proc. teigė kaupsiantys III-ioje pakopoje, nes „Sodros“ išmokų jiems nepakaks, 36 proc. nurodė kaupimui neturintys pinigų, o 29 proc. ketino tokiu atveju pasirinkti kitus kaupimo būdus. Dar 18 proc. į šį klausimą neatsakė arba nurodė, kad nežino, ką darytų. Šių metų pradžioje pensijai III-ioje pakopoje kaupė 26,43 tūkst. žmonių, pensijai galima kaupti ir per investicinį gyvybės draudimą.
Diskusiją Seimo Europos informacijos centre organizavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
