Pasak Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pirmininko Jurgio Razmos, kol kas siūlomi Darbo kodekso pakeitimai galėtų praeiti vieną iš trijų procedūrų Seime – pateikimą, o vėliau Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas turėtų juos susiaurinti tiek, kiek jiems yra pritarusi Trišalė taryba.
Jo teigimu, TS-LKD laikėsi pozicijos pritarti toms nuostatoms, dėl kurių sutaria Trišalė taryba, o dabar gavus „radikalesnį pasiūlymą“, laikotarpis svarstyti pataisas nėra dėkingas, nes artėja rinkimai.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Andriukaitis teigė, jog „Trišalėje taryboje nėra pasiekta rezultatų“ ir nors Vyriausybė gali tai ignoruoti, tačiau, anot jo, bazinis Darbo kodekso pataisų pateikimo principas yra pažeistas ir socialdemokratai jam nepritars.
„Dėsime visas pastangas, kad šios pataisos nebūtų priimtos“, - sako jis.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys taip pat antrino, kad Darbo kodekso pakeitimai Seime negalėtų pasiekti tolimesnių stadijų nei pateikimas. Tam, kad Darbo kodekso pakeitimai įsigaliotų, joms turi būti pritarta po pateikimo, po svarstymo ir tada turi vykti galutinis jų priėmimas.
„Manau, kad bus priimta pozicija, kad daugiau negu pateikimas šitoje stadijoje yra neįmanomas“, - sakė V. Gapšys.
Profsąjungos siūlymus perrašytų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija laikosi pozicijos, kad siūlomi Darbo kodekso pakeitimai skatina šešėlinį verslą, nes „siūlo nebesuteikti darbuotojams atsiskaitymo lapelių, kuriuose būtų nurodomas dirbtas laikas, viršvalandžiai, priedai, išmokėtos išmokos“, „siūlo panaikinti pavyzdinę darbo sutarties formą“ ir „siūlo panaikinti darbo pažymėjimus“.
Konfederacija taip pat teigia, kad siūlomi pakeitimai neskatina kurti naujų darbo vietų, nes „panaikina maksimalios darbo dienos apribojimus“. Taip pat nepritariama trumpesniam terminui įspėti apie atleidimą iš darbo ar leidimui dirbti ilgiau.
Tačiau profsąjungų konfederacija iš esmės mato galimybę pritarti Darbo kodekse keičiamoms formuluotėms, reglamentuojančioms darbuotojo teises verslo perdavimo atveju, neprieštarauja diskriminacinių principų netaikymui darbuotojams, kurie priimami dirbti į religines bendruomenes bei centrus.
Taip pat profsąjungos sako, jog kompensacija už nepanaudotas atostogas gali būti mokama ne daugiau kaip už trejus metus, tačiau siūlo numatyti metų pereinamąjį laikotarpį, kad darbuotojai sukauptas atostogas galėtų panaudoti bei remia pakeitimus, mažinančius biurokratiją darbo santykiuose, pavyzdžiui Darbo sutarčių žurnalo panaikinimui
